M. Rutte: Ispanijai nesuteikta galimybė atsisakyti NATO tikslo skirti gynybai 5 proc. BVP

Briuselis, birželio 23 d. (AFP-dpa-ELTA).

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Ispanija nėra atleista nuo gynybos išlaidų susitarimo. Anksčiau Madridas pareiškė, kad Ispanijai nereikės pasiekti pagrindinio Aljanso tikslo skirti gynybai penkis procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP). 

„NATO nesuteikė išimčių ir NATO nėra žinoma apie šalutinius susitarimus“, – Aljanso viršūnių susitikimo Hagoje išvakarėse sakė M. Rutte. 

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas sekmadienį pareiškė, kad Ispanijai nereikės pasiekti penkių procentų BVP tikslo, kaip reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Toks pareiškimas sukėlė būgštavimų, kad per antradienį Hagoje prasidedantį dviejų dienų NATO viršūnių susitikimą gali kilti ginčų. 

NATO diplomatai ginčijo Madrido požiūrį, kad Ispanijai suteikta išimtis. Tačiau P. Sanchezas savo teiginį parėmė socialiniame tinkle paskelbęs NATO vadovo M. Rutte‘s laišką, parašytą birželio 22 dieną.

„Galiu patvirtinti, kad susitarimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime suteiks Ispanijai lankstumo nustatyti savo suverenų kelią, kaip pasiekti pajėgumų tikslą, ir kokius skirti metinius išteklius (...) bei pateikti savo metinius planus“, – sakoma laiške ir priduriama, kad pagal šį planą „išlaidų trajektorija ir balansas“ bus peržiūrėtas 2029 metais. 

Naujausia apklausa rodo, kad europiečiai skirtingai vertina NATO išlaidų gynybai didinimą.

Pirmadienį Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) paskelbta apklausa parodė, kad didžiausia parama didinti išlaidas gynybai yra Lenkijoje ir Danijoje (70 proc.), toliau rikiuojasi Didžioji Britanija (57 proc.), Estija (56 proc.) ir Portugalija (54 proc.). 

Vokietijoje išlaidų didinimui pritaria 47 proc. respondentų, parama Ispanijoje (46 proc.) Prancūzijoje ir Vengrijoje (45 proc.) ne tokia ryžtinga. 

Labiausiai išsiskiria Italija – 57 proc. kategoriškai arba iš esmės pasisako prieš didesnes išlaidas gynybai. Tik 17 proc. apklaustųjų pritaria planui. 

Atliekant tyrimą kiekvienoje šalyje nuo gegužės vidurio iki pabaigos buvo apklausta daugiau nei 1000 žmonių. 

Nuomonės dėl privalomosios karo tarnybos įvedimo irgi labai skiriasi. Prancūzijoje tam pritarė 62 proc., Vokietijoje – 53 proc., Lenkijoje – 51 proc. apklaustųjų. Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje – tik 37 procentai. Šalyse, kuriose karinė tarnyba yra privaloma, apklausa nebuvo atlikta.