LRT taryba: žurnalistų teisė į protestą neturėtų būti realizuojama LRT ištekliais

Vilnius, kovo 25 d. (ELTA).

 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba nurodo gerbianti žurnalistų teisę į saviraišką ir protestą, tačiau pabrėžia, kad tai netūrėtų būti realizuojama LRT ištekliais, įskaitant ir eterio laiką. 

„LRT taryba pripažįsta ir gerbia LRT žurnalistų teisę į saviraišką bei protestą, tačiau pabrėžia, kad ši teisė neturėtų būti realizuojama naudojant LRT išteklius“, – trečiadienį išplatintame komentare teigė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.

„Eterio laikas, techninė įranga ir kiti infrastruktūros resursai yra skiriami visuomeninio transliuotojo misijai vykdyti, todėl jų naudojimas asmeninėms ar grupinėms protesto akcijoms sukuria papildomus kaštus ir formuoja pavojingą precedentą. Tokia praktika ateityje gali sudaryti prielaidas bet kokioms politinėms nuostatoms ar protestams nepagrįstai užvaldyti LRT resursus“, – akcentavo jis. 

M. Jurkynas pabrėžė, jog LRT eteryje privaloma laikytis aukščiausių nešališkumo standartų.

„Visuomeninio transliuotojo eteryje privaloma išlaikyti aukščiausius nešališkumo standartus, užtikrinant, kad asmeninės nuomonės netaptų pagrindu abejoti institucijos objektyvumu“, – teigė jis.

Seime prieš porą savaičių pirmąjį balsavimą įveikus naujoms valdančiųjų siūlomoms LRT įstatymo pataisoms, Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) ir Kultūros asamblėja balandžio 8 d. Nepriklausomybės aikštėje ketina surengti protestą prieš šią iniciatyvą. 

Naujajame įstatymo pakeitimo projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.

Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus. 

Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.

Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę. 

Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.