LPK kritikuoja G. Palucko pasisakymą apie profesines mokyklas: kasame sau gilią duobę

Vilnius, liepos 16 d. (ELTA).

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kritikuoja premjero Gintauto Palucko pasisakymą, kad be Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, visa šita mokyklų absolventų karta eitų studijuoti į profesines mokyklas. LPK teigimu, toks teiginys žeidžia dešimtis tūkstančių mokinių, jų šeimas, profesinio mokymo bendruomenės ir verslo atstovus.

„Kai profesinis mokymas pristatomas kaip nelaimė, kuriai reikia užkirsti kelią bet kokia kaina – kasame sau gilią duobę. Tai ne tik žalingas naratyvas, bet ir nacionalinis saugumo bei konkurencingumo klausimas“, – pranešime cituojama LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.

R. Radavičienės teigimu, tokiais teiginiais sklindanti žinutė iš aukščiausių valstybės institucijų naikina dešimtmečius kurtą pasitikėjimą profesiniu keliu ir tiesiogiai prisideda prie neigiamų stereotipų įtvirtinimo.

„Švietimo politikos formuotojai pasirinko ne sisteminį sprendimą, ne brandų dialogą apie pasirengimą egzaminams ar turinio kokybę, o paprasčiausią statistikos korekciją. Ir tai būtų viena problema. Tačiau dar blogesnė – tai, kaip tai pateikiama visuomenei: esą profesinė mokykla – tai likimo smūgis, kurį reikia neutralizuoti bet kokia kaina. Tokia laikysena yra ciniška ir trumparegiška“, – teigia ji.

LPK nurodo, kad Lietuvoje profesinį mokymą renkasi 27 proc. jaunuolių, kai Europos Sąjungos vidurkis – beveik 50 proc.

„Šiandien Lietuvoje ypač trūksta kvalifikuotų technologinių, inžinerinių ir gamybos srities specialistų. Be jų šalis nebus nei žalia, nei skaitmeninė, nei konkurencinga. Ir nebus saugi“, – pranešime cituojama LPK administracijos vadovė.

Anot LPK, tai, kad profesinio mokymo pažangos platformoje kartu dirba verslo, švietimo ir politikos atstovai, rodo, jog norint pokyčių, reikia bendradarbiavimo, o ne paniekos ar išankstinių nuostatų. 

R. Radaviečienės teigimu, bet koks išsilavinimas, kuris padeda žmogui atrasti save ir būti naudingu visuomenei, turi būti vertinamas vienodai.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusį trečiadienį, paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ŠMSM vadovės R. Popovienės, tokio sprendimo imtasi, siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16-os ir šiuo metu nustatytos 35-ių taškų egzaminų išlaikymo kartelės.

Ministras pirmininkas G. Paluckas tvirtino, jog švietimo ministrės Ramintos Popovienės šis sprendimas gelbėja tūkstančius abiturientų. Anot jo, jeigu nebūtų priimtas toks sprendimas, visa šita mokyklų absolventų karta eitų studijuoti į profesines mokyklas.

„Savaime tai nėra blogai, bet platesnį pasirinkimą sudaryti mokiniams, kur eiti studijuoti, mes turėtume, nes šiandieną būtent dėl opozicijos tuometinių veiksmų jie tapo eksperimentine karta. Aš nemanau, kad jie dėl to turi visa apimtimi nukentėti“, – antradienį žurnalistams sakė G. Paluckas.

Tiesa, toks sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš moksleivių bei tėvų bendruomenės, bet ir iš Seimo opozicijos, Prezidentūros. Akcentuojama, jog pridėjus po 10 taškų, žymiai daugiau nei įprasta moksleivių gavo aukščiausią, 100 balų įvertinimą. Taip, pasak sprendimo kritikų, mažinamas abiturientų konkurencingumas, stojant į aukščiausias mokyklas – nuskriausti lieka šimtukus ir be pagalbos galėję gauti mokiniai.

VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.