Teisėsauga Finansiniai nusikaltimai Korupcija Įstatymų leidyba Lietuva Europos Sąjunga
Vilnius, rugpjūčio 15 d. (ELTA).
Lietuva netrukus ketina priimti Nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo įstatymą – jis bus suderintas su Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, o Lietuvos teisėsauga galės efektyviau keistis duomenimis su kolegomis iš užsienio valstybių, pareigūnai galės operatyviau reaguoti į atvejus, kai turtas jau perleistas tretiesiems asmenims.
Kaip sako vienas iš įstatymo projekto rengėjų, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Šalčius, numatomas taikaus susitarimo institutas, leisiantis procesą užbaigti dar ikiteisminėje stadijoje, platesnis nusikalstamų veikų, dėl kurių taikomas institutas, apibrėžimas ir mechanizmas, leisiantis operatyviai saugoti turtą bendradarbiaujant su kitomis ES valstybėmis narėmis.
Priimti šiuolaikišką teisės aktą kovai su nepagrįstu praturtėjimu Lietuvą įpareigoja ES direktyva – pirmą kartą ES teisėje įtvirtinta valstybių narių pareiga nacionalinėje teisėje turėti nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo mechanizmą.
Nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo įstatymas apims kitus jau veikiančius Lietuvos įstatymus – Seimui bus teikiamas kompleksinis įstatymų pakeitimų projektų paketas, kuriuo bus koreguojami Civilinio turto konfiskavimo, Kriminalinės žvalgybos, Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymai, Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksai bei Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo teisės aktai. Pataisas rengia teisininkai iš įvairių institucijų.
Vienas įstatymo projekto rengėjų – 23 metus prokuratūroje dirbęs, dabar Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas einantis Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto docentas M. Šalčius. Jis atsakė į Eltos žurnalistės klausimus apie rengiamo įstatymo projektą.
– Lietuvoje jau ne vienerius metus veikia įstatymas dėl Civilinio turto konfiskavimo, teismai nagrinėja bylas, priima sprendimus, yra rezultatai šio įstatymo taikymo, bet kodėl prireikė pataisų? Ar per tuos metus buvo identifikuotos kažkokios problemos ar sunkumai, kurių įstatymo autoriai nenumatė ar negalėjo numatyti?
– Civilinio turto konfiskavimo įstatymas galioja nuo 2020 m. liepos 1 d., taigi praktikoje jis taikomas jau šešerius metus. Per šį laikotarpį sukaupta nemaža taikymo patirtis leido identifikuoti keletą praktinių sunkumų, kurių įstatymo rengimo metu nebuvo ir objektyviai negalėjo būti numatyta – tuo metu, kai buvo priimtas įstatymas, tarptautiniu lygmeniu apskritai nebuvo suformuoti bendri nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo instituto standartai, todėl Lietuva šį institutą kūrė savarankiškai, remdamasi nacionaliniu kontekstu ir kitų valstybių, turinčių panašius institutus, patirtimi.
Praktikoje išryškėjo bent keli esminiai iššūkiai. Pirma, paaiškėjo, kad pats įstatymo pavadinimas – „civilinio turto konfiskavimo“ – tarptautinio bendradarbiavimo kontekste gali būti klaidinantis: užsienio teisėsaugos institucijos linkusios šį institutą vertinti kaip savarankišką civilinės teisės priemonę, nepatenkančią į tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose apimtį, nors iš tikrųjų jis yra neatsiejamas nuo baudžiamojo proceso.
Antra, įstatyme įtvirtintas kazuistinis nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti pradedamas turto tyrimas, sąrašas praktikoje pasirodė esąs pernelyg siauras. Trečia, 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND, virš 100 000 eurų) turto vertės slenkstis pasirodė esąs vienas aukščiausių ES ir realiai ribojantis instituto pritaikomumą.
Ketvirta, teismų praktikoje pasitaikė atvejų, kai dėl formalaus šio slenksčio taikymo turtas, kurio nusikalstama kilmė buvo įrodyta, negalėjo būti konfiskuotas vien todėl, kad bylos nagrinėjimo metu jo vertė nežymiai sumažėjo žemiau ribos. Penkta, nebuvo aiškaus teisinio pagrindo taikiam proceso užbaigimui dar ikiteisminėje stadijoje, taip pat trūko aiškaus reguliavimo dėl pinigų sumos išieškojimo iš nesąžiningų įgijėjų bei dėl skubių veiksmų, saugant turtą tarptautinio bendradarbiavimo atvejais.
Taigi pataisos – tai ne bandymas iš naujo kurti institutą, o jo tobulinimas remiantis realia, beveik šešerių metų taikymo patirtimi ir identifikuotomis spragomis.
– 2024 m. spalį Civilinio turto konfiskavimo įstatymą įgyvendinančių teisėsaugos institucijų vadovai pasirašė deklaraciją, kurioje iškėlė šio įstatymo taikymo problemas ir nepakankamus rezultatus. Teisėsaugos atstovai pakvietė Seimą ir kitas institucijas bendradarbiauti, siekiant sunaikinti nusikaltėlių ekonominę galią ir pažaboti nusikalstamumą, konfiskuojant nusikaltėlių turtą. Tuomet buvo skundžiamasi, kad Civilinio turto konfiskavimo įstatymo redakcija neleidžia, siekiant šio įstatymo tikslų, vykdyti veiksmingo susižinojimo su užsienio valstybėmis. Ar pataisose bus aptartas šis anksčiau keltas klausimas?
– Taip, ši problema yra tiesiogiai sprendžiama. 2024 m. spalio 17 d. teisėsaugos ir kitų suinteresuotų institucijų vadovų pasirašytoje deklaracijoje dėl civilinio turto konfiskavimo ir turto tyrimo efektyvinimo buvo akcentuota, kad galiojanti įstatymo redakcija sunkina veiksmingą susižinojimą su užsienio valstybėmis. Pagrindinė šios problemos priežastis – pats įstatymo pavadinimas ir jame vartojama sąvoka „civilinis“, kuri užsienio institucijoms sudaro klaidingą įspūdį, kad kalbama apie savarankišką, su baudžiamuoju procesu nesusijusią civilinės teisės priemonę.
Todėl pataisomis siūloma pakeisti įstatymo pavadinimą į Nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo įstatymą, atsisakant žodžio „civilinis“ ir formuluotes suderinant su 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo 16 straipsnyje vartojama sąvoka. Toks pakeitimas ne tik terminologinis – juo aiškiai parodomas instituto ryšys su baudžiamosios justicijos sistema, o tai turėtų palengvinti duomenų mainus su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis pagal tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose mechanizmus.
Mažinamas konfiskuotino turto slenkstis
– Anksčiau pareigūnai pageidavo, kad, prieš pradedant asmens turto tyrimą, jie galėtų susipažinti su platesnio spektro informacija. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu prašė suteikti jiems teisę atlikti asmenų turto tyrimus, atliekant ikiteisminius tyrimus korupcinio pobūdžio bylose. Ar šie prašymai buvo išpildyti, ar į pareigūnų prašymus buvo atsižvelgta ir įstatymas buvo koreguotas, ar bus keičiamas tik dabar rengiamomis pataisomis?
– Čia svarbu tiksliai atskirti, kas keičiama. Pataisomis plečiami ne subjektai, o pagrindai (situacijos), kuriomis galima priimti sprendimą pradėti turto tyrimą. Siūloma aiškiai numatyti, kad turto tyrimą bus galima pradėti ir tuo atveju, kai yra pagrindas įtarti, jog turtą nuosavybės teise valdo nesąžiningas (nepagrįstas) įgijėjas, o ne tik pagrindinis asmuo. Tai leis operatyviau reaguoti į atvejus, kai turtas jau perleistas tretiesiems asmenims.
Vis dėlto, remiantis rengiamų projektų medžiaga, konkrečiai STT keltas prašymas suteikti teisę atlikti asmenų turto tyrimus lygiagrečiai su ikiteisminiu tyrimu korupcinio pobūdžio bylose, taip pat pareigūnų pageidavimas gauti platesnio spektro informaciją dar prieš pradedant turto tyrimą, šiuo konkrečiu pataisų paketu tiesiogiai nesprendžiami. Tai nereiškia, kad šie pasiūlymai atmesti, veikiau jie liko už šio, pirmiausia direktyvos perkėlimui ir deklaracijos gairėms įgyvendinti skirto, pataisų paketo ribų ir galėtų būti nagrinėjami tolesniuose teisėkūros etapuose ar atskiroje iniciatyvoje.
– Koks yra esminis pataisų akcentas ir ką jis lems?
– Esminis pataisų akcentas – Lietuvos teisinio reguliavimo suderinimas su 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo 16 straipsniu, kuriuo pirmą kartą ES teisėje įtvirtinta valstybių narių pareiga nacionalinėje teisėje turėti nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo (angl. unexplained wealth confiscation) mechanizmą.
Praktiniu požiūriu svarbiausi pokyčiai – tai turto vertės slenksčio sumažinimas nuo 2 000 iki 900 BBND ir jo pobūdžio pakeitimas: slenkstis liks būtina sąlyga tyrimui pradėti, tačiau nebebus formali kliūtis teismui priimti sprendimą dėl konfiskavimo, jei turto nusikalstama kilmė bylos nagrinėjimo metu yra įrodyta. Kartu numatomas taikaus susitarimo institutas, leisiantis procesą užbaigti dar ikiteisminėje stadijoje, platesnis nusikalstamų veikų, dėl kurių taikomas institutas, apibrėžimas ir mechanizmas, leisiantis operatyviai saugoti turtą bendradarbiaujant su kitomis ES valstybėmis narėmis.
Šie pokyčiai kartu lems, kad institutas bus pritaikomas platesniu mastu, procesas taps operatyvesnis ir ekonomiškesnis, o teismo galimybė priimti teisingą sprendimą nebebus dirbtinai ribojama vien formaliu turto vertės kriterijumi.
– Sakote, kad pataisos prisidės prie principo „kad nusikalsti neapsimokėtų“ efektyvesnio įgyvendinimo. Atrodo, teismai, pavyzdžiui, kyšininkavimo bylose skiria baudą, kurios dydis panašus į gauto kyšio, konfiskuoja kyšio vertę atitinkančią sumą – kaip ir neapsimoka vogti?
– Svarbu skirti du iš esmės savarankiškus, nors ir tarpusavyje susijusius, teisinius mechanizmus. Baudžiamajame procese už konkrečią įrodytą nusikalstamą veiką (pvz., kyšininkavimą) skiriama bausmė (bauda) bei konfiskuojamas tiesiogiai su šia veika susijęs turtas ar nauda – tai reaguoja tik į konkrečiu atveju įrodytą naudą. Tuo tarpu nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo institutas veikia kitu principu – juo siekiama iš teisėtos apyvartos pašalinti visą asmens turtą, kurio jis negali pagrįsti teisėtomis pajamomis ir kuris siejamas su nusikalstama veikla, neatsižvelgiant į tai, ar konkretaus turto vieneto ryšys su konkrečia nusikalstama veika gali būti įrodytas baudžiamojoje byloje.
Kitaip tariant, jei asmuo per metus sukaupė turto gerokai daugiau, nei leidžia jo teisėtos pajamos, tačiau baudžiamajame procese pavyko įrodyti ir konfiskuoti tik konkretaus kyšio vertę, likusi nepaaiškinta turto dalis – jeigu ji siejama su nusikalstama veikla – gali būti pašalinta būtent taikant šį institutą. Todėl pataisos ir prisideda prie principo „kad nusikalsti neapsimokėtų“ – jos ne pakeičia baudžiamąją atsakomybę, o papildo ją.
Svarbiausia – užtikrinti turto konfiskavimo mechanizmą
– Sakėte, kad šiais metais privalėsime į nacionalinius teisės aktus perkelti ES direktyvos dėl turto konfiskavimo naujas nuostatas. Ką numato ES direktyva? Kokie įsipareigojimai šalims?
– 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo įtvirtina būtiniausias turto atsekimo ir nustatymo, įšaldymo, konfiskavimo bei valdymo baudžiamosiose bylose taisykles ES. Pirmą kartą ES teisėje valstybės narės nacionalinėje teisėje įpareigojamos turėti nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo mechanizmą – kaip subsidiarią priemonę, taikomą tik tada, kai negali būti taikomi kiti Direktyvos straipsniuose numatyti konfiskavimo mechanizmai (įprastas, iš trečiųjų asmenų, išplėstinis ar ne apkaltinamuoju nuosprendžiu grįstas konfiskavimas).
Viename Direktyvos straipsnyje apibrėžiama plati nusikalstamų veikų sritis: terorizmas, prekyba žmonėmis, seksualinis vaikų išnaudojimas, prekyba narkotikais, korupcija, pinigų plovimas, kibernetiniai nusikaltimai, nusikaltimai ES finansiniams interesams, nusikaltimai aplinkai, neteisėtas migrantų gabenimas, manipuliavimas rinka bei ES ribojamųjų priemonių pažeidimai.
Taip pat reglamentuojamas įšaldyto turto valdymas, be kita ko, numatant galimybę valstybėms narėms nustatyti pareigą tikrajam turto savininkui padengti visas ar dalį valdymo išlaidų.
Direktyva taip pat įpareigoja numatyti galimybę imtis skubių (neatidėliotinų) veiksmų turtui išsaugoti, kol priimamas oficialus nutarimas jį įšaldyti.
Taip pat nustatytas terminas – ne vėliau kaip 2026 m. lapkričio 23 d. valstybės narės privalo užtikrinti, kad įsigaliotų Direktyvą įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai.
Taigi pagrindinis įsipareigojimas Lietuvai – ne sukurti naują institutą (jis jau galioja nuo 2020 m.), o užtikrinti, kad esamas civilinio turto konfiskavimo mechanizmas visais aspektais – taikymo pagrindais, sąlygomis, procedūromis ir asmens teisių garantijomis – atitiktų Direktyvos 16 straipsnio bei su juo susijusių nuostatų reikalavimus.
– Kaip gimė ši direktyva? Turbūt su didelės finansinės naudos nusikaltimais susiduria dauguma ES šalių?
– Taip, tai iš esmės bendra ES valstybėms narėms problema. Nusikalstamu būdu įgytas turtas šiuolaikinėje, glaudžiai integruotoje ES erdvėje gali būti labai greitai perkeliamas iš vienos jurisdikcijos į kitą, o organizuotas ir ekonominis nusikalstamumas (korupcija, pinigų plovimas, prekyba narkotikais, sukčiavimas ES lėšomis ir kt.) yra visoms valstybėms narėms aktuali problema. Iki šios Direktyvos priėmimo ES teisė jau reglamentavo atskirus konfiskavimo aspektus, tačiau bendro, privalomo nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo mechanizmo standarto ES lygmeniu nebuvo – valstybės narės, kurios tokį institutą turėjo (kaip ir Lietuva nuo 2020 m.), jį buvo susikūrusios visiškai savarankiškai, todėl modeliai gerokai skyrėsi: vienur buvo taikomi griežtai baudžiamuoju procesu grįsti sprendimai, kitur – civilinio ar mišraus pobūdžio priemonės.
Būtent siekiant sustiprinti visų valstybių narių gebėjimą veiksmingai atsekti, įšaldyti, valdyti ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą bei sumažinti šiuos skirtumus, 2024 m. balandžio 24 d. buvo priimta Direktyva dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo, kurios 16 straipsniu pirmą kartą įtvirtinta bendra visoms valstybėms narėms pareiga turėti nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo mechanizmą.
Teisės aktų pataisas rengia Vidaus reikalų ministerijoje sudaryta grupė
– Kas darbo grupėje su minėtomis pataisomos dirba be Jūsų? Kiek laiko ruošiate pataisas? Su kokiais iššūkiais susiduriate?
– Įstatymų projektų rengimą koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupė. Patį pagrindinį – civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimo – projektą (išskyrus atskirus, su tarptautiniu bendradarbiavimu ir proceso išlaidomis susijusius, projektus) parengė vidaus reikalų ministro 2026 m. kovo 2 d. įsakymu sudaryta darbo grupė. Joje dirba Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai. Taigi grupėje sujungtos ir teisėsaugos institucijų praktinė patirtis, ir akademinė teisės mokslo kompetencija.
Darbo grupė prie pataisų dirba nuo 2026 m. kovo mėn., taigi šiuo metu – jau apie pusę metų.
Didžiausi iššūkiai kyla dėl būtinybės vienu metu suderinti kelis skirtingus tikslus: tiksliai perkelti Direktyvos 16 straipsnio ir su juo susijusių nuostatų reikalavimus, nepažeidžiant griežto Direktyvos nustatyto perkėlimo termino (2026 m. lapkričio 23 d.); kartu užtikrinti pakeitimų suderinamumą su nacionaline teisine sistema – pavyzdžiui, parenkant tokį turto vertės slenkstį (900 BBND), kuris atitiktų Baudžiamajame kodekse jau įtvirtintą labai didelės vertės turto sampratą; išlaikyti konstitucinį nuosavybės teisės ir asmens procesinių garantijų (teisės į vertėją, teisės ginčyti sprendimą teisme ir kt.) apsaugos lygį; bei koordinuoti pakeitimus iš karto septyniuose skirtinguose teisės aktuose (paties Įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Įstatymo dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo), atsižvelgiant į skirtingų teisėsaugos institucijų praktinius poreikius.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)