„Litgrid“: praėjusią savaitę stabilią elektros kainą šalyje užtikrino šiluminės elektrinės

Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA).

Nors praėjusį ketvirtadienį Estijos–Suomijos elektros kabelio „EstLink 1“ remontas lėmė valandinių elektros kainų šuolį, vidutinės savaitės kainos išliko stabilios, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot bendrovės, tai užtikrino Lietuvos šiluminių jėgainių gamyba.

Bendrovės duomenimis, rugpjūčio 25–31 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išliko beveik tokia pat, kaip ir prieš savaitę, ir siekė 104,4 euro už megavatvalandę.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio teigimu, dėl Estijos ir Suomijos jungties remonto pralaidumas tarp šių šalių sumažėjo nuo 1016 iki 658 megavatų.

„Tai lėmė mažesnes galimybes importuoti iš šiaurės, labiausiai tą pajutome ketvirtadienio vakare, kai valandinės kainos pasiekė net 450 Eur/MWh. Tačiau tai buvo vienintelis neįprastas kainų šuolis, o vidutinės kainos Baltijos šalyse išliko tokios pat, kaip ir prieš savaitę“, – pranešime cituojamas D. Šikšnys.

Bendrovės duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 5 proc. ir siekė 204 GWh, iš kurių 77 proc. užtikrino vietos elektrinės. Bendrai šalyje buvo pagaminta 157 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 144 GWh.

Daugiausia elektros energijos Lietuvoje praėjusią savaitę gamino prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Skaičiuojama, kad jų gamyba augo pusantro karto – nuo 19 iki 49 GWh. 

Tuo metu vėjo jėgainių generacija mažėjo 21 proc. iki 44 GWh, o saulės elektrinių gamyba siekė 40 GWh. Taip pat 15 GWh pagamino hidroelektrinės, o 8 GWh – kitos elektrinės.

Praėjusią savaitę Lietuvoje iš viso pagamintos elektros energijos 32 proc. sudarė šiluminių jėgainių gamyba, 28 proc. – vėjo elektrinių, 26 proc. – saulės elektrinių, taip pat 9 proc. – hidroelektrinių, 5 proc. – kitų elektrinių gamyba.

Kaip praneša bendrovė, bendras importo kiekis mažėjo 15 proc. – nuo 129 GWh iki 110 GWh. Lietuva iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį importavo 79 proc. elektros, 12 proc. – iš Lenkijos, o 9 proc. – iš Latvijos.

Taip pat 4 proc. sumažėjo eksporto srautai iš Lietuvos – nuo 56 iki 53 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 79 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 20 proc. – į Lenkiją, o likęs 1 proc. – į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 37 proc. Lenkijos ir 50 proc. Lietuvos kryptimi, o „NordBalt“ pralaidumas buvo išnaudotas 1 proc. Švedijos ir 74 proc. Lietuvos kryptimi.