„Litgrid“: praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje išaugo 69 proc.

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA).

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje išaugo 69 proc. iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh), tačiau sekmadienį po pietų pirmą kartą šiais metais buvo užfiksuota ir neigiama elektros kaina, kuri siekė -1,64 euro už MWh, skelbia „Litgrid“.

Bendrovės duomenimis, kovo 16–22 d. Latvijoje elektros kaina siekė 66 eurus už MWh, o Estijoje – 49 eurus už MWh.

„Praėjusią savaitę įvyko retas reiškinys – išsiskyrė Lietuvos ir Latvijos elektros kainos. Kaimyninėje Latvijoje elektra buvo net 16,6 eurų už MWh pigesnė, tai didžiausias skirtumas nuo 2022 m. rugsėjo“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

„Pastarosiomis savaitėmis Latvijoje dėl pakilusio vandens lygio itin daug elektros gamina hidro elektrinės – jų gamyba buvo didesnė nei visos Latvijos elektros poreikis. Dėl to iš Latvijos į Lietuvą importuota daugiau, nei iš Švedijos. Ketvirtadienį ir penktadienį netgi daugiau eksportuota į Švediją, dėl ten susiformavusių aukštesnių kainų“, – tęsia jis.

Anot bendrovės, elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 10 proc. iki 242 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 51 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 124 GWh elektros energijos – 49 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 243 GWh.

Daugiausia praėjusią savaitę Lietuvoje elektros gamino saulės elektrinės, jų gamyba augo 7 proc. iki 39 GWh. Tuo metu vėjo elektrinių generacija sumažėjo 81 proc. ir siekė 31 GWh, hidroelektrinės pagamino 21 GWh, šiluminės jėgainės – 20 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh. 

Praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 32 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės – 25 proc., hidroelektrinės – 17 proc., šiluminės jėgainės – 16 proc., o kitos elektrinės – 10 proc.

„Nors Lietuvoje, dėl nurimusio vėjo, vietos gamyba sumažėjo beveik perpus, tačiau auganti saulės gamyba ir pigus importas iš Latvijos lėmė panašias kainas, kaip ir Švedijos pietinėje zonoje. O sekmadienį, sumažėjus vartojimui ir daug elektros gaminant saulės elektrinėms, pirmą kartą šiemet fiksavome neigiamas elektros kainas“, – nurodo D. Šikšnys.

Bendras elektros importo kiekis praėjusią savaitę augo daugiau nei dvigubai ir pasiekė 161 GWh. Bendrovės duomenimis, 71 proc. elektros buvo importuota iš Latvijos, 26 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 2 proc. – iš Lenkijos. 

Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 23 proc. iki 41 GWh. Anot „Litgrid“, 58 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 38 proc. – į Švediją, o likę 4 proc. – į Latviją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 80 proc. Lenkijos ir 15 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 13 proc. Švedijos ir 36 proc. Lietuvos kryptimis.