„Litgrid“: praėjusią savaitę dėl karščių elektros kaina Lietuvoje išaugo 24 proc.
Vilnius, birželio 29 d. (ELTA).
Praėjusią savaitę į Europą atkeliavę karščiai lėmė vidutinės didmeninės elektros kainos augimą – Lietuvoje ji padidėjo 24 proc. Taip pat šalyje saulės elektrinės pagamino daugiau nei pusę visos reikalingos elektros, skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, birželio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo nuo 81 iki 100 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo 97 eurai, o Estijoje – 64 eurai už MWh.
„Dėl itin aukštos oro temperatūros ir poreikio vėsintis, didmeninės elektros kainos augo visoje Europoje. Karštų orų įtaka elektros kainai buvo labiausiai pastebima vakarinio piko metu, kai gamyba iš saulės elektrinių sumažėdavo“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę nepakito ir siekė 237 gigavatvalandes (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 90 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 214 GWh elektros energijos.
Daugiausia elektros energijos šalyje praėjusią savaitę gamino saulės elektrinės, jų gamyba padidėjo 30 proc. nuo iki 120 GWh.
„Taip pat sekmadienį, tarp 13.00 ir 13.15 val., pasiektas ir momentinis saulės elektrinių gamybos rekordas – 1924 megavatai (MW)“, – nurodo D. Šikšnys.
Tuo metu vėjo elektrinių generacija per savaitę sumažėjo 53 proc. iki 39 GWh, šiluminės jėgainės pagamino 25 GWh, hidroelektrinės – 20 GWh, o kitos elektrinės – 10 GWh.
Bendrovės duomenimis, praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 56 proc., vėjo jėgainės – 18 proc., šiluminės jėgainės – 12 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Bendras elektros importo kiekis per savaitę nepakito ir buvo lygus 97 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 73 proc. buvo importuoti iš Latvijos, 23 proc. – iš Švedijos, o likę 4 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 16 proc. ir siekė 86 GWh. Skelbiama, kad 67 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 29 proc. – į Lenkiją, 4 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 78 proc. Lenkijos ir 16proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 49 proc. Švedijos ir 20 proc. Lietuvos kryptimis.
person ELTA (ELTA)