Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA).
(papildyta „SoliTek“ komentaru)
Pirmąją balandžio savaitę elektros energijos gamyba Lietuvoje antrą kartą nuo 2009 m. buvo didesnė nei suvartojimas, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.„Pirmąją balandžio savaitę vietos elektros gamyba Lietuvoje vėl buvo didesnė nei suvartojimas. Tai antra tokia savaitė šiemet – iki šių metų kovo savaitinė elektros gamyba Lietuvoje nebuvo viršijusi suvartojimo nuo 2009 metų, kai sustabdyta Ignalinos AE“, – rašoma bendrovės pranešime.
Skaičiuojama, kad minėtu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 4 proc. nuo 104 Eur / MWh iki 108 Eur / MWh. Latvijoje ji buvo 109 Eur / MWh, o Estijoje – 96 Eur / MWh.
„Praėjusi savaitė elektros rinkose buvo itin permaininga. Savaitės pradžioje dėl gedimo Švedijoje neveikė „NordBalt“ jungtis. Dėl šio trikdžio elektros kainos Baltijos šalyse pirmadienį ryte buvo pašokusios iki 773 Eur / MWh ir stipriai iškreipė visos savaitės duomenis. Tačiau jungtis buvo sutaisyta jau balandžio 2 dieną, o išaugusi vėjo ir saulės gamyba antroje savaitės pusėje lėmė, kad vidutinės elektros kainos svyravo apie 50 Eur / MWh“, – nurodo „Litgrid“.
Pažymima, jog generacija iš atsinaujinančių išteklių padengė maždaug du trečdalius viso Lietuvos suvartojimo, o likusį trečdalį padengė kitos elektrinės.
„Be to, įsibėgėjant pavasariui reikšmingai auga saulės elektrinių gamyba ir vis dažniau fiksuojamos neigiamos kainos. Šios tendencijos matomos visoje Europoje, tai labiausiai buvo pastebima sekmadienio vidurdienį“, – rašoma pranešime.
Lietuvoje mažiausia neigiama kaina fiksuota 15 valandą – tuomet ji siekė -10 Eur / MWh, Lenkijoje kaina krito iki -81 Eur / MWh ribos, Vokietijoje ir Prancūzijoje iki -115 Eur / MWh, o Austrijoje iki -138 Eur / MWh.
„Verta prisiminti, kad saulės gamyba įprastai didžiausia būna gegužę, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu fiksuosime dar daug neigiamų kainų periodų“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Tuo metu modulių ir kaupiklių gamintojos „SoliTek“ duomenys rodo ir sparčiai augančią saulės elektrinių įrengimo tendenciją.
„Šiemet fiksuojame reikšmingai išaugusį užsakymų skaičių, o prie šios plėtros ženkliai prisideda verslai, kurie strategiškai vertina ilgalaikę naudą. Jie renkasi ne tik tvarius, bet ir ekonomiškai efektyvius sprendimus“, – teigia įmonės vadovas Julius Sakalauskas bei pastebi, kad gyventojai ieško netradicinių būdų įsirengti saulės elektrines.
„Vietoje įprastų konstrukcijų jie renkasi saulės modulius vietoj stogo dangos, taip maksimaliai išnaudodami turimą plotą ir sutaupydami“, – pažymi J. Sakalauskas.
Elektros energijos pagaminta daugiau
Skaičiuojama, kad elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 8 proc. nuo 226 GWh iki 208 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 101 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 209 GWh elektros energijos – tai yra 24 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 168 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba išaugo 71 proc. nuo 53 GWh iki 91 GWh. Šiluminių jėgainių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba mažėjo 16 proc. nuo 58 GWh iki 49 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko tokia pati, kaip ir prieš savaitę – 15 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 48 proc. nuo 28 GWh iki 41 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 44 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 23 proc., saulės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 proc.
Pagal importo / eksporto santykį, 8 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 41 proc. nuo 104 GWh iki 61 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 43 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 39 proc. iš Latvijos, o likę 18 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 53 proc. nuo 28 GWh iki 42 GWh. 53 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 31 proc. į Lenkiją, o likę 16 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 45 proc. Lenkijos kryptimi ir 45 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 10 proc. Švedijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi
person ELTA (ELTA)