„Litgrid“: itin išaugus vėjo jėgainių gamybai, elektros kaina sumažėjo daugiau nei perpus

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA).

Praėjusią savaitę dėl itin didelės vėjo jėgainių gamybos elektros kainos Lietuvoje sumažėjo 59 proc. iki 49 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo mažiausia nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios, skelbia „Litgrid“.

„Taip nutiko dėl itin didelės vietos generacijos – ji viršijo šalies elektros energijos poreikį. Du trečdalius elektros pagamino vėjo jėgainės, tačiau vis daugiau prisideda ir saulės generacija. Didžiausia gamyba buvo savaitgalį, kai elektros paklausa būna mažesnė, dėl to šeštadienį fiksuoti dar nematyti eksporto kiekiai“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Bendrovės duomenimis, šeštadienį 21.00–21.15 val. laikotarpiu buvo pagerintas momentinis vėjo elektrinių gamybos rekordas – dabar jis siekia 1 888 megavatus (MW).

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 220 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 110 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 243 GWh elektros – 37 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 177 GWh.

Daugiausia elektros šalyje gamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 67 proc. ir pasiekė 159 GWh. Taip pat saulės elektrinių generacija padidėjo 23 proc. iki 36 GWh, hidroelektrinės pagamino 18 GWh, šiluminės jėgainės – 17 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh. 

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 66 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 15 proc., hidroelektrinės – 7 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 5 proc.

Anot „Litgrid“, bendras elektros importo kiekis per savaitę sumažėjo 41 proc. iki 68 GWh. Skelbiama, kad 54 proc. elektros buvo importuota iš Latvijos, 38 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 8 proc. – iš Lenkijos. 

Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos augo dvigubai nuo ir siekė 85 GWh. Bendrovės duomenimis, 61 proc. elektros eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 29 proc. – į Lenkiją, o likę 11 proc. – į Latviją.

„Pirmą kartą nuo „NordBalt“ jungties atidarymo 2015 m. elektra iš Lietuvos į Švediją, daugiau nei 42 valandas iš eilės, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 12.30 val., eksportuota maksimalia 700 MW galia“, – teigia D. Šikšnys.

Bendrovė nurodo, kad „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 76 proc. Lenkijos ir 21 proc. Lietuvos kryptimis. Tuo metu „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 44 proc. Švedijos ir 22 proc. Lietuvos kryptimis.