link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/litgrid-elektros-kaina-lietuvoje-per-savaite-traukesi-ketvirtadaliu-4676149  content_copy email

„Litgrid“: elektros kaina Lietuvoje per savaitę traukėsi ketvirtadaliu

Ekonomika Energetika Vėjo energetika Lietuvos ekonomika Švedija Lietuva Litgrid

Vilnius, liepos 27 d. (ELTA).

Litgrid Elektra Augus importo srautams iš Švedijos ir didėjus vėjo generacijai Šiaurės šalyse, elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 25 proc. – iki 75 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“.

„Lietuvoje vietos elektros generacija mažėjo – labiausiai dėl 25 proc. sumažėjusios saulės elektrinių gamybos – tačiau šalies elektrinės vis tiek užtikrino 77 proc. elektros poreikio. Be to, augo importo srautai iš Švedijos, jie sudarė pusę viso į Lietuvą importuoto elektros kiekio. Savaitgalį elektros rinkoje fiksuotos itin žemos kainos: sekmadienį beveik pusę paros elektros kaina siekė 0 Eur/MWh ar buvo neigiama“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 3 proc. nuo 248 iki 240 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 77 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 184 GWh – 15 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 217 GWh.

„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino saulės elektrinės, kurių gamyba mažėjo 25 proc. iki 80 GWh). 

Taip pat traukėsi vėjo elektrinių generacija, mažėjusi 3 proc. iki 59 GWh. Tuo metu hidroelektrinės pagamino 19 GWh, šiluminės jėgainės 16 GWh o kitos elektrinės 10 GWh elektros energijos.

Praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 44 proc., vėjo elektrinės pagamino 32 proc., hidroelektrinės – 10 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. elektros energijos.

Bendras importo kiekis aptariamu laikotarpiu sumažėjo 1 proc. iki 97 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 50 proc. buvo importuoti iš Švedijos, 46 proc. – iš Latvijos, dar 4 proc. – iš Lenkijos. 

Eksporto srautai iš Lietuvos taip pat sumažėjo  – 34 proc. iki 47 GWh. 53 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 26 proc. – į Latviją, o likę 21 proc. – į Švediją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 79 proc. Lenkijos kryptimi ir 13 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 8 proc. Švedijos kryptimi ir 41 proc. Lietuvos kryptimi.

person ELTA (ELTA)