LIPFA: valstybės indėliu uždirbta investicinė grąža turėtų atitekti „Sodrai“, o ne likti gyventojui

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA).

Seime kelią skinantis antrosios pensijų pakopos pertvarkai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siūlo į „Sodros“ biudžetą numatyti grąžinti visą iš valstybės prisidėjimo – pačios „Sodros“ įmokų, taip pat valstybės subsidijos – uždirbtą investicinę grąžą, kai dabartiniu projektu planuojama iš kaupimo pasitraukiantiems gyventojams leisti atsiimti visą investicinį prieaugį.

Seime šiuo metu svarstomi Vyriausybės pasiūlyti pensijų sistemos pokyčiai, kuriais būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, gyventojams būtų leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymus, laisvo pasitraukimo iš antros pakopos kaupimo „langas“ turėtų siekti beveik dvejus metus – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.

„Jeigu dalyvis per „langą“ (nori pasitraukti – ELTA), nenori kaupti toje antroje pakopoje, jo pensija dėl to neturėtų sumažėti, bet dabar (priėmus pensijų pakeitimus – ELTA) tas atsitiks. Ką galima padaryti – galima investicinę grąžą, uždirbtą iš „Sodros“ ir valstybės įmokų, grąžinti į „Sodros“ biudžetą“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė T. Gudaitis.

Vyriausybė siūlo gyventojams leisti nuo kitų metų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį – grąžą tiek iš pačių gyventojų pervestų lėšų, tiek iš valstybės subsidijos, tiek iš „Sodros“ įmokų.

Už pačias valstybės įmokas į asmens „Sodros“ sąskaitą būtų įskaičiuoti papildomi pensijų vienetai – t. y. valstybės skirta parama būtų perkeliama į gyventojų pirmos pakopos pensiją.

Tačiau T. Gudaitis kritikuoja, kad tokiu būdu, investicinės grąžos iš valstybės ir „Sodros“ įmokų neleidus grąžinti į valstybinio socialinio draudimo sąskaitą, iš kaupimo pasitraukusiems žmonėms pensija mažėtų smarkiau nei analogiškai atvėrus pasitraukimo „langą“ 2019-aisiais.

Tuomet gyventojams į kaupimą vien „Sodroje“ leista sugrįžti per pusmečio „langą“.

Pagal naujausius Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) patvirtintus siūlymus, tokia galimybė dabar būtų atverta 12 mėnesių, o tai, pasak T. Gudaičio, gyventojams „Sodros“ taškų leistų sukaupti maždaug dvigubai mažiau.

„Tada (2019 m. – ELTA) gyventojas sugrįžo į „Sodrą“ su visa uždirbta grąža ir su visomis įmokomis – tuo metu irgi buvo uždirbta grąža iš „Sodros“, bet valstybė ją pasiėmė, tą visą uždirbtą grąžą. (…) Dabar gyventojas sugrįžti į „Sodrą“ neturi tokios galimybės, valstybė įsiskaičiuos tik įmokas – „Sodros“ įmokas ir valstybės biudžeto“, – aiškino pensijų fondų atstovas.

„Tas, kas išeis iš kaupimo, jis ne tik išleis antroje pakopoje sukauptus pinigus, bet ir gaus mažesnę „Sodros“ pensiją, nes valstybė savo grąžos nepasiima, nepasiima pakankamai lėšų, kad atstatytų gyventojų „Sodros“ taškus“, – pažymėjo T. Gudaitis.

Skaičiuojama, kad, nuo 2004-ųjų pradėjus veikti pensijų sistemai, leidžiančiai senatvei papildomai kaupti privačiuose pensijų fonduose, Lietuvos gyventojai iš viso sukaupė 9 mlrd. eurų turto. 

Didžiąją dalį jo – 6,5 mlrd. eurų – sudaro pačių gyventojų įmokos, dar 3 mlrd. eurų investicinės grąžos yra likę gyventojų sąskaitose, 0,6 mlrd. eurų grąžos išmokėta.

Anot T. Gudaičio, didžiausią dalį bendroje investicinės pensijų fondų grąžos gyventojams uždirba būtent „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos – iki 1,8 mlrd. eurų, kai gyventojų įmokos sudaro apie 1,2 mlrd. eurų bendro turto.

„Grąžos yra, bet dabar yra siūloma tą grąžą išmokėti gyventojui per tą vadinamą „langą“ nesulaukus pensijos ir suvartoti“, – sakė jis.

LIPFA skaičiuoja, kad iš kaupimo antrojoje pakopoje pasitraukus 40 proc. dalyvių valstybė susigrąžintų apie 670 mln. eurų investicinės grąžos.

Vyriausybė siūlo, kad iki pensijos vieną kartą būtų galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, susimokėjus 3 proc. nuo išsiimamos sumos – tačiau atsiimti galima būtų ne daugiau negu įmokėta suma. 

Visas sukauptas lėšas, taip pat atskaičius 3 proc., atsiimti galėtų iki pusės privalomo anuiteto sumos sukaupęs arba mažiau nei 5 metų iki pensinio amžiaus esantis žmogus.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. 

Po diskusijų su pensijų fondais sutarta palikti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą prie kaupimo – per metus ši subsidija siekia virš 300 mln. eurų.

Siūloma atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą, jį keisti visiškai savanorišku kaupimo modeliu ir daugiau informuoti gyventojus apie kaupimo galimybes.

Pensijų pertvarką Seime ketinama priimti iki pavasario sesijos pabaigos.