Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Markose pristatė M. K. Čiurlionio memorialą

Vilnius, sausio 24 d. (ELTA).

Prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu šeštadienį netoli Varšuvos esančiame Markų mieste iškilmingos ceremonijos metu pristatė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą memorialinę kompoziciją.

„Džiaugiuosi galėdamas jus pasveikinti ypatinga proga ir ypatingoje vietoje. Netoliese Pustelninko Raudonajame dvare paskutinius gyvenimo metus praleido žymus Lietuvos menininkas M. K. Čiurlionis. Simboliška, kad nuo šiol kiekvieną praeivį čia pasitiks lietuviški koplytstulpis ir stogastulpis“, – šeštadienį, kreipdamasis į ceremonijoje susirinkusius žmones, sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu Lenkijos prezidentas K. Nawrockis teigė, kad M. K. Čiurlionio asmenybė įkūnija lietuvių ir lenkų tautų bendrą paveldą.

„Labai džiaugiuosi, kad šioje vietoje lankysis šio krašto gyventojai, taip pat atvažiuos turistai ir jie pamatys Vidurio Europos istorijos dvasią, kuri čia yra įamžinta“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

Memorialinė kompozicija įrengta netoli istorinės vietos – Raudonojo dvaro, kuriame 1910–1911 m. veikė privati ligoninė, joje M. K. Čiurlionis gydėsi ir mirė.

Memorialą sudaro koplytstulpis ir stogastulpis, kurie kartu atliepia M. K. Čiurlionio kūrybą ir yra lietuviškos kryždirbystės tradicijos pavyzdys, taip pat informacinė lenta su menininko citata ir gyvenimo metų įrašu.

Objekto projektą sukūrė Lietuvos architektai Gediminas Antanas Sakalis ir Vaidotas Paliulionis bei tautodailininkas Antanas Vaškys.

Kompoziciją M. K. Čiurlioniui atminti pasiūlė ir jo įrengimu rūpinosi Kultūros paveldo departamentas. Projekto įgyvendinimą koordinuojant ir derinant sprendinius su vietos institucijomis, svarbų vaidmenį atliko Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje bei ambasada Lenkijoje.

„Šis naujas memorialinis objektas įprasmina ir jo atminimą Markose, ir taip pat 150-ąsias gimimo metines“, – žurnalistams šeštadienį komentavo Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.

A. Kočegarovos-Maj teigimu, 150-osios M. K. Čiurlionio gimimo metinės Lenkijoje pernai buvo minimos itin aktyviai, iš viso čia vyko daugiau nei 50 renginių, skirtų menininkui ir jo kūrybai atminti.

„Turėjome Čiurlionio fotografijų parodas, mokslinę konferenciją, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertą ir dar vienas laukia jau už kelių dienų. Būta ir, pavyzdžiui, Čiurlionio šiuolaikinių interpretacijų, kaip Čiurlionio muzikinių kūrinių aranžuotės kariljonui, kurios visus metus skambėjo Gdanske“, – komentavo ji.

ELTA primena, kad siekiant pažymėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025 m. buvo paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais.

M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau nei 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.

Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.