Lietuva su kitomis šalimis Ukrainos Išminavimo koalicijai skyrė 150 mln. eurų, perdavė įrangos už 608 mln. eurų

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA).

Lietuva kartu su kitomis valstybėmis Ukrainos Išminavimo koalicijai skyrė 150 mln. eurų ir perdavė įrangos – už 608 mln. eurų, praneša Krašto apsaugos ministerija. 

Reikiama technika perduota per Lvive vykusį Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Ukrainos Išminavimo koalicijos susitikimą.

Tarp perduotos technikos yra visureigiai, minų ieškikliai, greitosios medicinos pagalbos automobiliai, 5 tonų sunkvežimiai, pėstininkų kovos mašinos (PKM), MRAP šarvuočiai, individualūs EOD komplektai, elektroninės kovos sistemos, minų tralai, mikroautobusai, išminuotojų rinkiniai ir naktinio matymo prietaisai.

„Lietuvos ir Islandijos vadovaujama Išminavimo koalicija tapo reikšminga tarptautine platforma, kuri nuo 2023 m. teikė įvairiapusę paramą Ukrainai. Mobilizuodami bendraminčių valstybių, privačių bendrovių ir organizacijų resursus, sustiprinome humanitarinio ir karinio išminavimo pajėgumus Ukrainoje bei prisidėjome prie šalies saugumo, ekonomikos ir bendruomenių atkūrimo“, – KAM pranešime cituojamas laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Per 2024–2026 m. laikotarpį Išminavimo koalicijos fondas, finansuojamas valstybių narių įnašais, sukaupė apie 150 mln. eurų. Už šias lėšas įsigyta ir Ukrainai pristatyta įrangos už 89 mln. eurų.

Tuo metu per 2024–2026 m. laikotarpį Lietuva į Koalicijos fondą skyrė 77 mln. eurų. Lietuva teikė ir dvišalę paramą, perduodama Ukrainai būtiną karinę bei inžinerinę techniką.

Išminavimo koaliciją sudaro 23 šalys, penki stebėtojai ir dvylika partnerių.

Be to, nuo 2024 m. Ukrainai perduota arba neatlygintinai padovanota įrangos už 608 mln. eurų. Šią paramą suteikė Vokietija, Lietuva, Suomija, Danija, Airija, Islandija, Slovakija, JAV bendrovė „Tetra Tech“, Nyderlandų finansuojamas UNOPS projektas bei Kanados organizacija „Mriya Aid“.

2026 m. planuojama papildomai perduoti įrangos už 205 mln. eurų. Iš šiais metais numatytų 95 mln. eurų vertės pirkimų šiuo metu vykdomi įsigijimai už 46 mln. eurų – perkami MRAP šarvuočiai, sunkvežimiai, elektroninės kovos sistemos ir nuotolinio išminavimo sistemos.

Ukraina tebėra labiausiai minomis užteršta valstybė pasaulyje – maždaug trečdalis jos teritorijos vis dar užteršta minomis ir nesprogusiais sprogmenimis.

Plataus masto invazija į Ukrainą pradėta 2022 m. vasarį. Tuo metu karas prasidėjo dar 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karo veiksmus Donbase. 

person Vilius Narkūnas (ELTA)

Prancūzijos karinis jūrų laivynas antradienį Sicilijos pakrantėje perėmė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį „Deliver“, pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas. Tai nauja operacija prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“, įvykusi praėjus kelioms dienoms po panašios Jungtinės Karalystės operacijos. Europos Sąjunga dėl 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą įvedė sankcijas šimtams laivų, priklausančių Rusijos „šešėliniam laivynui“.arrow_forward

Bir 25d. access_time13:02

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Ukrainos atstatymo konferencijoje, kur pabrėžė, jog Ukrainos atstatymas yra galimybė demokratijoms įrodyti savo stiprumą ir ragino Europos Sąjungą (ES) prisidėti prie šio proceso. Nausėda taip pat skelbė, kad Lietuva siekia, kad Ukraina taptų ES nare iki 2030 m. ir pažymėjo, kad Lietuva jau viršija savo įsipareigojimą remti Ukrainos gynybą. Be to, prezidentas pristatė naujas Lietuvos įsipareigojimas stiprinant ir atstatant Ukrainą, tarp kurių yra Verslo partnerystės ir Savivaldybių partnerystės programos, skatinančios bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Ukrainos. Konferencija, vykusi Gdanske, skyrė 7 mln. eurų verslo ir savivaldybių partnerystėms, energetiniam atsparumui bei jaunų profesionalų įtraukimui į Ukrainos viešąjį sektorių.arrow_forward

Bir 25d. access_time13:02

Seimo posėdis: vyks Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario priesaika, Sveikatos draudimo įstatymo pataisų pateikimas, Vyriausybės valanda, V. Valentinavičiaus kandidatūros į žvalgybos kontrolierius pateikimas, Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektų dėl papildomų mamadienių ir tėvadienių priėmimas ir Ministro pirmininko kandidatūros pateikimas. Laikinojo vidaus reikalų ministro V. Kondratovičiaus ir Vilniaus miesto mero V. Benkunsko susitikimas dėl migracijos politikos ir civilinės saugos. Laikinojo LTG vadovo Arūno Rumsko komentaras apie traukinio avarijų Gudžiūnuose ir Jiesioje tyrimo išvadas.arrow_forward

Bir 25d. access_time13:04

Vilniuje, birželio 25 d., vidutinės benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 1,5 proc. ir 1,7 proc., tačiau suskystintų naftos dujų (SND) kaina padidėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė dyzelino kaina siekė 1,778 eurų už litrą, o vidutinė benzino kaina - 1,694 eurų už litrą. Tuo tarpu vidutinė SND kaina siekė 0,800 eurų už litrą, tai yra 0,2 proc. daugiau nei antradienį.arrow_forward

Bir 25d. access_time13:01