Lietuva su EK pasirašė beveik 6,4 mlrd. eurų gynybos paskolų SAFE sutartį
Politika Gynyba ES politika Nacionalinis saugumas Lietuva Europos Komisija NATO
Vilnius, gegužės 9 d. (ELTA).
Lietuva ir Europos Komisija (EK) šeštadienį pasirašė 6,375 mlrd. eurų vertės lengvatinių gynybos paskolų priemonės (SAFE) sutartį.
Susitarimą Vilniuje, Finansų ministerijoje parašais patvirtino Lietuvos finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas bei Europos Komisijos (EK) nariai – gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius ir už biudžetą atsakingas Piotras Serafinas.
„Puiki proga Lietuvai. Lietuva, Baltijos šalys yra didžiulis ir svarbus regionas, o visos Europos saugumas priklauso nuo būtent šio regiono saugumo. (…) Saugi Lietuva reiškia saugią Europą, klestinti Lietuva – klestinčią Europą“, – po pasirašymo kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Dabar prie Lietuvos saugumo prisideda dar vienas saugumo mechanizmas. Prie NATO, prie visų kitų gynybos susitarimų, prisideda dar ir SAFE mechanizmas. (…) Tikiu, kad Lietuva pinigus panaudos labai efektyviai ir skaidriai“, – teigė jis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tuo metu tikino, jog paskola bus panaudota atsakingai, dėl to jau nuodugniai padaryti namų darbai.
„Lietuvai ši paskola leidžia išpildyti Lietuvai savo įsipareigojimą turėti 5–6 proc. nuo BVP gynybos biudžetą. (…) Tai bus naudojama Divizijos kūrimui, įsipareigojimų NATO partneriams pildymo – pirksime vidutines ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas (….), kursime antidroninius sprendimus. Dabar mūsų nacionalinis biudžetas įgauna galimybę būti lankstesniu ir geriau reaguoti“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Jei ateityje būtų svarstomas dar vienas papildomas SAFE 2 mechanizmas, mes, iš krašto apsaugos perspektyvos, tai tikrai palaikytume (…) Tai yra geriausias pavyzdys, kaip Europa ir ES, kaip organizacija, gali įgalinti ir padėti Europos šalims stiprinti stiprinti savo gynybą“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
SAFE lengvatinės paskolos skirtos šalių atsparumo ir gynybos stiprinimui. Pirmas avansinis mokėjimas Lietuvai bus išmokamas per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.
„Pirmasis SAFE mokėjimas – 15 proc. avansas, kuris Lietuvai bus sumokamas per 3 mėnesius nuo pasirašymo, o jo dydis – 956 mln. eurų. Toliau bus mokama pagal mokėjimo prašymus“, – paaiškino K. Vaitiekūnas.
Serafinas: tai istorinis momentas
Už biudžetą atsakingas eurokomisaras P. Serafinas tuo metu džiaugėsi, kad gali atšvęsti Europos dieną Vilniuje ir tikino, jog SAFE sutarties pasirašymas yra istorinis.
„SAFE paskolos pasirašymas Vilniuje yra turbūt geriausiais būdas atšvęsti Europos dieną. Tai tikrai yra istorinis momentas“, – kalbėjo lenkas.
„Naujajame ES biudžete, kuris įsigaliotų 2028 metais, mes esame pasiūlę dar 150 mlrd. eurų gynybai, kosmosui ir kariniam mobilumui. Šios investicijos yra itin svarbios Rytiniam NATO flangui, kuri turi tokius agresyvius kaimynus kaip Rusija ir Baltarusija. Neabejoju, kad SAFE instrumentas padidins Lietuvos investicijas į gynybą ir strateginius objektus, kai to labiausiai reikia. (...) Lietuva yra puikus pavyzdys visai likusiai Europai“, – išsiplėtė P. Serafinas.
Kubilius: SAFE susitarimas – aiškus ES politikos pasikeitimas
Anot už gynybą ir kosmosą atsakingo eurokomisaro A. Kubiliaus, pasirašomos sutartys dėl SAFE paskolų yra itin svarbos ir įrodo, jog ES deda prioritetą savo šalių narių krašto apsaugai ir gynyba, ypač NATO Rytiniame flange.
„Tiek vakar Lenkijoje, tiek šiandien Lietuvoje pasirašydami susitarimus, mes liudijame vieną labai aiškų istorinį pasikeitimą – pirmą kartą istorijoje ES taip stiprina tiek savo narių, tiek visos Europos sienos gynybą nuo išorinių grėsmių“, – Finansų ministerijoje kalbėjo eurokomisaras.
„Tam, kad Europa būtų apsaugota nuo išorės grėsmių, akivaizdu, kad reikia stipraus Rytų flango. Rytų flangas gina visą Europą, todėl jam reikia visos Europos solidarumo ir europietiškos finansinės paramos gynybai. SAFE paskolos yra būtent tokio solidarumo išraiška – Rytų flangui, nuo Baltijos iki Juodosios jūros – atitenka du trečdaliai visų SAFE paskolų“, – pabrėžė A. Kubilius.
Tiesa, anot jo, SAFE paskolos lėšos turėtų būti skirtos ne tik ginklų įsigijimui, bet ir gynybos pramonės vystymui. Pasak EK nario nuo Lietuvos, NATO Rytų flangas turi tapti ginklų gamybos centru regione.
„Norint apsiginti reikia ne tik pinigų gynybai, bet ir ginklų gamybos. Rusija viena pati iki šio gamina daugiau ginklų nei visa ES kartu sudėjus. Rytų flangas turi tapti ne tik Europos gynybos postu, bet ir ginklų gamybos lyderiu. Europa Rusijos agresiją atgrasyti gali tik kurdama daugiau ginklų nei ji. (…) Tam SAFE paskolos ir skiriamos“, – teigė A. Kubilius.
Eurokomisaras taip pat akcentavo Ukrainos vaidmenį Europos gynyboje ir skatino Rytinio flango šalis toliau aktyviai bendradarbiauti su Rusijos agresija susiduriančia šalimi.
„Europos gynybai reikia Ukrainos. Reikia jos persvaros kare vardan sąžiningos taikos ir reikia Ukrainos kovinės patirties, kad ji būtų integruojama į Europą. Tai turi būti svarbiausias Rytinio flango rūpestis“, – tikino eurokomisaras.
Į europinį 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo praėjusių metų gegužės pabaigos, paraiškas paskoloms pateikė 19 bendrijos valstybių.
Pirmoji sutartį dėl SAFE paskolos tarp ES valstybių pasirašė Lenkija, jos vertė siekia 43,7 mlrd. eurų.
Pagal SAFE programą gautoms paskoloms, remiamoms ES centrinio biudžeto, numatytas 10 metų grąžinimo laikotarpis ir palankios palūkanų normos, paskoloms valstybės taip pat gali sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Ukraina.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Europos gynybai artimiausiais metais planuojama atlaisvinti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“.
Juo, be 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, numatyta biudžeto deficito išimtis, ES šalims leidžianti neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
person Vygantas Tuzas (ELTA)
Britų premjeras Keiras Starmeris pripažino, jog Leiboristų partijos rezultatai vietos valdžios rinkimuose buvo "skausmingi", bet pakartojo, kad nenori keisti politinės krypties ir atmetė atsistatydinimo galimybę. Starmeris teigė, kad dauguma britų nori "saugių sienų" ir mažų pragyvenimo išlaidų, ir kad dabar jo pareiga yra įtikinti piliečius, jog leiboristai gali tai užtikrinti. \nLeiboristų partija prarado daugumą Velso parlamente, o Anglijoje laimėjo beveik tūkstantį mandatų tarybose, tačiau prarado apie 1,4 tūkst.arrow_forward
Dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tiek valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) kasmet netenka dešimčių milijonų eurų pajamų. Uždraudus baltarusiškų trąšų tranzitą, uosto direkcija kasmet neteko apie 14 mln. eurų pajamų. Nesankcionuotų baltarusiškų ir rusiškų krovinių gabenimas nenutraukė, tačiau sumažėjo, o Klaipėdos uostui ir LTG pavyko pademonstruoti atsparumą ir prisitaikyti prie pokyčių.arrow_forward