Lietuva ir dar šešios šalys dėl Ukrainos kreipėsi į D. Trumpą: derėtis su V. Putinu yra beprasmiška

Vilnius, balandžio 26 d. (ELTA).

 Baltijos šalių, Ukrainos, Čekijos bei Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų komitetų pirmininkai kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą prašydami lyderystės ir nedaryti kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo. 

„Dėl Ukrainos suverenumo ir teritorijos vientisumo negali būti nei jokių kompromisų, nei jokio spaudimo pačiai Ukrainai“, – teigiama deklaracijoje. 

JAV prezidentui šią savaitę viešai prakalbus, kad jėga iš Ukrainos atimtas Krymas gali būti pripažintas Rusijai, minėtų šalių politikai pabrėžia – nevalia pasiduoti Kremliaus „šantažui ir apgaulei“.

„Mes, Europos šalių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, prašome prezidento D. Trumpo ir JAV Kongreso pademonstruoti tikrą lyderystę mėginant atremti grėsmę, kurią visam pasauliui kelia valstybė agresorė Rusija“, – rašoma bendroje užsienio reikalų komitetų pirmininkų deklaracijoje. 

„Akivaizdu, kad derėtis su karo nusikaltėliu Putinu yra beprasmiška – pagrindinis jo tikslas yra pakenkti pagrindinei mūsų sąjungininkei – Jungtinėms Valstijoms bei jas pažeminti“, – tvirtina minėtų valstybių užsienio reikalų komitetų pirmininkai. 

Deklaracijoje taip pat pateikti raginimai Europos šalims įšaldytą Rusijos turtą nedelsiant skirti Ukrainai bei paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą. 

„Negalime pakartoti klaidų, kurios buvo padarytos 1938 m. Miunchene“, – rašoma dokumente. 

Deklaraciją pasirašė Lietuvos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, parašus taip pat padėjo jo kolegos iš Estijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų komitetų pirmininkai.  

Penktadienį D. Trumpas pareiškė, kad tarpusavyje kariaujančios Rusija ir Ukraina yra „per plauką nuo susitarimo“. Visgi JAV lyderystė organizuojant derybas tarp Ukrainos ir karą sukėlusios Rusijos kelia daug klausimų ir nerimo. Rezonansą ir šoką ypač tarp Europos Sąjungos šalių sukėlė D. Trumpo svarstymai pripažinti dar 2014 m. užgrobtą Krymą Rusijai.

Antradienį leidinys „Financial Times“ paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą dabartinėje fronto linijoje. Mainais Kremlius reikalauja patenkinti kitas sąlygas, pavyzdžiui, pripažinti jos suverenitetą 2014 m. aneksuotame Krymo pusiasalyje, o taip pat – neleisti Ukrainai įstoti į NATO.

Savo ruožtu JAV kaip galimo taikos plano dalį pasiūlė panaikinti kai kurias sankcijas Rusijai ir oficialiai pripažinti jos kontrolę Kryme.

D. Trumpas kiek anksčiau pareiškė, kad Ukraina „prarado“ Krymą „prieš daugelį metų“, o Kyjivas 2014-aisiais nekovojo dėl šio pusiasalio. D. Trumpas taip pat neseniai sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina niekada teisiškai nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, pavadindamas jį „labai žalingu taikos deryboms“.

Rusija aneksavo Krymą po proeuropietiškos revoliucijos Kyjive ir rėmė promaskvietiškus sukilėlius Ukrainos rytuose.