Stokholmas, kovo 5 d. (ELTA).
Aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės, kartu su Norvegija ir Islandija, kuria bendrus planus jei tektų reaguoti į dideles krizes, karines grėsmes ar evakuoti žmones. Tokių žingsnių imamasi atsižvelgiant į Ukrainos patirtį ginantis nuo Rusijos agresijos, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
Lietuva, Latvija, Estija, Islandija, Norvegija, Lenkija, Švedija, Vokietija, Suomija ir Danija šią savaitę Stokholme pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Prieš tai trečiadienį ir ketvirtadienį Švedijos sostinėje vyko šių šalių atstovų susitikimai.
Švedijos gynybos ministerija teigė, kad Ukrainos patirtis atskleidė, jog laikinas gyventojų judėjimas leidžia tęsti šalies gynybą ir tuo pačiu metu apsaugoti civilius gyventojus.
Estijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šios valstybės, kurios yra NATO narės, nori pagerinti savo pasirengimą didelėms krizėms ir karinėms grėsmėms bei drauge planuoti, kaip esant reikalui būtų organizuojamas žmonių judėjimas tarp valstybių ir evakuacija.
„Krizės ir grėsmės plinta greitai, o jų poveikis neapsiriboja vienos valstybės sienomis. Todėl tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra neišvengiamas siekiant apsaugoti gyventojus. Šis memorandumas suteikia šalims bendrą pagrindą veikti, leidžiantį joms greitai ir koordinuotai reaguoti į krizes, apsaugoti žmones ir užtikrinti valstybių funkcionavimą“, – sako Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro.
Pasak ministro, memorandume daugiausiai dėmesio skiriama pasirengimui tokioms grėsmėms, kai žmonės dėl krizės gali netikėtai pradėti judėti per valstybių sienas.
Anot jo, nors Estija neplanuoja savo gyventojų evakuoti į kitas šalis, tačiau realu, kad krizės atveju žmonės savo pačių nuožiūra galėtų kirsti sieną. Todėl valdžios užduotis yra bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, operatyviai keistis informacija ir užtikrinti, kad toks žmonių judėjimas būtų saugus ir valdomas.
2025 m. birželį panašų susitarimą pasirašė Lietuva, Latvija ir Estija. Naujasis memorandumas tokį bendradarbiavimą išplečia Baltijos jūros ir Šiaurės regiono mastu.
Susitarimas pasirašytas Stokholme po kovo 3–4 d. vykusių aukšto lygio susitikimų, kuriuos inicijavo Švedija ir Suomija. Jų metu Baltijos jūros šalių atstovai aptarė tolesnius žingsnius po bendradarbiavimo memorandumo pasirašymo, daugiausia dėmesio skiriant gyventojų apsaugai ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui krizių metu.
person Karolis Broga (ELTA)