link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/liepa-penktadali-uzimtumo-tarnybos-klientu-sudare-jaunuoliai-4371607  content_copy email

Liepą penktadalį Užimtumo tarnybos klientų sudarė jaunuoliai

Vilnius, rugpjūčio 4 d. (ELTA).

Užimtumo tarnyba skelbia, kad liepos pradžioje darbo ieškojo 30,6 tūkst. jaunuolių, kurie sudarė penktadalį visų klientų. Pasak jos, kas antras registruotas jaunuolis neturėjo profesinio ar aukštojo išsilavinimo. 

Didžioji dalis jaunimo į Užimtumo tarnybą kreipėsi ne pirmą kartą (76,6 proc.). Tik kas ketvirtam (23,4 proc.) registracija buvo pirmoji –  ir tokių asmenų liepos 1 d. buvo 300 (4,8 proc.) daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. 

Kas trečias (10,4 tūkst.) jaunas klientas registracijos metu teigė, jog yra pažengęs informacinių technologijų naudotojas, o kas penktas nurodė neturįs skaitmeninių įgūdžių (6,2 tūkst.).

Net 80,4 proc. jaunuolių įvardijo pagrindinį registracijos Užimtumo tarnyboje tikslą – siekį įsidarbinti. Ir tokių norinčių dirbti skaičius per metus augo: samdomo darbo ieškančio jaunimo – 1,5 tūkst. (6,4 proc.) daugiau nei prieš metus. 

Dešimtadaliu (10,8 proc.) sumažėjo jaunuolių, neapsisprendusių dėl registracijos tikslo ir beveik tiek pat negalinčių naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis dėl studijų, praktikos, savanorystės, vaikų ar artimųjų priežiūros, sveikatos būklės, socialinių ar šeiminių aplinkybių, laikino išvykimo į užsienį.

Per metus padaugėjo įsidarbinusių jaunuolių pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis. Geresnis ir pirmojo pusmečio rezultatas – į darbo rinką įsiliejo 34 tūkst. jaunų žmonių – 4,7 tūkst. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones įsitraukė 2,1 tūkst. jaunimo – dviem trečdaliais (66,2 proc.) mažiau nei 2024 m. pirmąjį pusmetį. Nepaisant to, šimtu daugiau nei pernai jaunų klientų pasinaudojo parama darbo vietoms steigti, 24,5 proc. daugiau pradėjo ugdyti kompetencijas stažuotėse, 0,4 proc. ūgtelėjo įsitraukimas į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų priemonę.

Tarnybos duomenimis, nedirbančio jaunimo mažiausiai fiksuojama Neringoje (0,9 proc.), daugiausiai – Kaune (10,6 proc.). 

Per metus jaunimo registruotas nedarbas labiausiai augo Molėtų rajone ir Palangoje (po 1,3 proc. punkto), labiausiai sumažėjo Pakruojo rajono (2,5 proc. punkto) bei Birštono (2,2 proc. punkto) savivaldybėse.

person ELTA (ELTA)