Leyen: ES vertina Ukrainos prašymą skirti lėšų oro gynybai
Politika Ukrainos paramos paskola Gynyba ES politika Konfliktai Ukraina Europos Sąjunga Ursula von der Leyen
Briuselis, rugsėjo 2 d. (dpa-ELTA).
Europos Sąjungos (ES) šalys svarsto Ukrainos prašymą skirti lėšų oro gynybai. Tai Briuselyje per spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji patvirtino, kad gautas naujas prašymas dėl finansavimo.
„Jo vertė siekia kelis milijardus eurų, ir tai padengtų Ukrainos oro gynybą, įskaitant labai modernias „PAC-3 Patriot“ oro gynybos sistemas“, – sakė U. von der Leyen.
Kartu Europa su Ukraina, anot jos, dirba prie europinio priešraketinės gynybos projekto „Freya“. Iš Ukrainai numatytos 90 mlrd. eurų paramos paskolos nuo birželio mėnesio dronams ir raketoms jau skirta 8,5 mlrd. eurų.
ES šalių gynybos ministrai savaitės pradžioje Airijoje aptarė tolesnę karinę paramą Ukrainai. Per šiuos pokalbius neduota naujų pažadų dėl „Patriot“ oro gynybos raketų tiekimo, kad Ukraina galėtų apsisaugoti nuo Rusijos atakų. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas antradienį, pasibaigus konsultacijoms, pareiškė, kad pastangos bus tęsiamos.
Ukraina neseniai nurodė, kad šiuo metu jai reikia apie 300 gynybinių raketų. Ilgalaikis jų trūkumas gali būti problematiškas, ypač atsižvelgiant į tikėtinus Rusijos išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą žiemą.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Vokietijos vyriausybė skelbia, kad Rusijos piliečių turistinėms kelionėms į ES reikėtų taikyti griežtesnius ribojimus.
Vokietija, reaguodama į drono incidentą Leipcige, praneša uždarysianti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusų namus Berlyne.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Meyeris pabrėžia, kad Kremlius turėtų suprasti signalą ir kad Rusija galiausiai kenkia pati sau. arrow_forward
Vokietijos policija nustatė dviejų rusų, įtariamų mėginus surengti „hibridinį išpuolį“ Leipcigo oro uoste, tapatybę.
Abu įtariamieji turi ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių, tarp jų Baltarusijos ir Latvijos, pasus.
Dėl įvykių Vokietija apkaltino Rusiją ir paskelbė atsakomąsias priemones, tarp kurių - Rusijos konsulato Bonoje ir Rusijos kultūros centro Berlyne uždarymas.arrow_forward
Po rugpjūčio pabaigoje nusiaubusios audros, elektros trečiadienį dar neturi apie 7 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų.
Gyventojai, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei po trijų parų, gali kreiptis į ESO dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.
Audros finansinis poveikis siekia apie 17 mln. eurų, o draudikai dėl audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų.arrow_forward