Politika agresija prieš Ukrainą Tarptautiniai santykiai Diplomatija Gynyba Lenkija Ukraina Rusija
Varšuva, birželio 20 d. (dpa-ELTA).
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sukritikavo tai, kad tarp Europos šalių pagrindinis vaidmuo derybose dėl taikos Ukrainoje tenka Vokietijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei. Jis reikalauja, kad prie derybų stalo atsirastų vieta Lenkijai.
„Europos Sąjungoje, tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų gyvena 120 mln. žmonių. Pridėjus Skandinaviją šis skaičius siekia 150 mln. gyventojų, kuriems gresia kur kas didesnis tiesioginis Rusijos agresijos pavojus nei Vokietijai“, – R. Sikorskis sakė duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine“, kuris pasirodys sekmadienį.
„Mes esame Rusijos ir Ukrainos kaimynai, o jūs Vokietijoje – nesate“, – pabrėžė lenkų politikas.
R. Sikorskis priminė, kad Lenkija yra priešakyje ir per šalį nuolat tiekiami ginklai Ukrainai. Lenkijai tenka su šiuo procesu susijusios rizikos, todėl jis tikisi, kad šalis dalyvaus taikos derybose.
Ministras siūlo vadovautis Europos Sąjungos (ES) sutartyse nustatyta praktika, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos Vadovų Tarybos pirmininką. Jis taip pat ragino sukurti „norinčiųjų koaliciją“, kuri derybose atstovautų Europos valstybėms.
ES, regis, neturi vienos nuomonės šiuo klausimu. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasibaigusiame ES viršūnių susitikime sukritikavo Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costą, nes pastarasis nepasitaręs su ES lyderiais bandė „atverti ryšio kanalus“ su Maskva.
Dėl to kilo įspūdis, kad pats A. Costa ruošiasi atstovauti ES bet kokiose galimose derybose.
Tačiau siekiant taikos savo lyderystę nori išlaikyti Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai, nors pastaroji ir nebėra ES narė.
Rusija plataus masto invaziją prieš Ukrainą pradėjo 2022 m. vasario 24 d., o 2014 m. Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
person Karolis Broga (ELTA)