Lenkai europarlamentarai iš PiS boikotavo Merkel apdovanojimo ceremoniją Europos Parlamente
Politika ES politika Politinės partijos Tarptautiniai santykiai Lenkija Vokietija
Strasbūras, gegužės 19 d. (PAP-dpa-ELTA).
Antradienį Lenkijos europarlamentarai iš „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS ) Europos Parlamente (EP) boikotavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel apdovanojimo ceremoniją.
Boikotą pasmerkė Lenkijos valdančiosios Piliečių koalicijos politikų delegacija, jos vadovas Andrzejus Halickis protestą pavadino apgailėtinu ir apkaltino opozicijoje esančią PiS aptemdžius Lenkijai istorinę akimirką.
Antradienį A. Merkel buvo apdovanota Europos Parlamento ordinu už nuopelnus Europai. Ji buvo viena iš pirmųjų dvidešimties šio pernai įsteigto apdovanojimo, kuriuo pripažįstamas išskirtinis indėlis į Europos integraciją, gavėjų kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir buvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Walęsa bei buvusiu Lenkijos ministru pirmininku ir buvusiu EP pirmininku Jerzy Buzeku.
Buvęs Lenkijos prezidentas ir Solidarumo judėjimo lyderis L. Walęsa ir J. Buzekas taip pat dalyvavo ceremonijoje Strasbūre, tačiau V. Zelenskio joje nebuvo.
Asamblėja paminėjo A. Merkel vaidmenį „statant tiltą tarp Rytų ir Vakarų“.
Savo kalboje A. Merkel perspėjo EP narius, kad demokratija patiria spaudimą. Ji paragino laikytis demokratijos, taikos ir klestėjimo, kaip pažado Europos Sąjungos (ES) gyventojams. A. Merkel pabrėžė socialinės žiniasklaidos keliamą grėsmę demokratijai, „kai faktai staiga nebėra faktai“. Ji teigė, kad tai kelia pavojų Apšvietos amžiaus pamatams.
Nuo 2005 iki 2021 m., kai ėjo Vokietijos kanclerės pareigas, A. Merkel tapo žinoma kaip Europos krizių valdytoja. Per 16 jos kadencijos metų ES kilo Didžioji recesija, euro krizė, 2015 m. pabėgėlių krizė, įvyko „Brexitas“ ir pratrūko koronaviruso pandemija.
PiS europarlamentarai, užuot dalyvavę ceremonijoje plenarinių posėdžių salėje, suvienijo jėgas su kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjais ir surengė protestą prie salės. Jie laikė plakatus, kuriuose A. Merkel kaltinama „sugriovusi ES“.
PiS delegacijos vadovas Adamas Bielanas teigė, kad L. Walęsa ir J. Buzekas turėjo atsisakyti apdovanojimo, kad išvengtų pasirodymo kartu su A. Merkel. Jis teigė, kad A. Merkel „rankos suteptos šimtų tūkstančių žmonių krauju“ dėl jos paramos dujotiekiams „Nord Stream“.
„Jei ne jos politika, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas greičiausiai nebūtų įsiveržęs į Ukrainą“, – sakė A. Bielanas.
Kitas PiS europarlamentaras Patrykas Jaki apdovanojimą pavadino „labai blogu signalu“, kaltino A. Merkel dėl virtinės krizių Europoje, įskaitant nelegalios migracijos, minėjo Europos žaliąjį kursą ir mažėjantį ekonomikos konkurencingumą.
Arkadiuszas Mularczykas teigė, kad ilgalaikė A. Merkel klimato politika prisidėjo prie kylančių energijos kainų ir pramonės krizės visoje Europoje. Jis pridūrė, kad apdovanojimas yra bandymas reabilituoti A. Merkel politinį įvaizdį, PiS tam griežtai nepritaria.
Į tai reaguodamas A. Halickis pareiškė, kad opozicija pasirinko politizuoti renginį, per kurį dvi svarbios Lenkijos šiuolaikinės istorijos asmenybės buvo pagerbtos audringais plojimais.
„Liūdna ir apgailėtina, kad turime Lenkijos delegaciją, kuri pasirinko būtent šią akimirką ne tik boikotuoti ceremoniją, bet ir surengti piketą“, – sakė jis ir pridūrė, kad PiS veiksmai atspindi vidaus politinius nesutarimus, nes opozicija „matyt, negali susitaikyti su tuo, kad tarptautinėje arenoje yra pagerbiami iškilūs lenkai“.
Pasirinkimas pagerbti A. Merkel sulaukė aštrios kritikos visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Kritikai dažnai atkreipia dėmesį į jos bendradarbiavimą su Maskva ir teigia, kad priklausomybė nuo Rusijos energijos tiesiogiai pakenkė Europos saugumui ir net atvėrė kelią plataus masto invazijai į Ukrainą.
Kiti apdovanojimai buvo įteikti buvusiems ES šalių ir tokių institucijų kaip Europos Centrinis Bankas ir NATO vadovams. Taip pat buvo pagerbti nevyriausybinių organizacijų, sporto, religijos ir muzikos atstovai, pavyzdžiui, vokalisto Bono vadovaujama roko grupė U2.
„Europa nebuvo mums įteikta. Ji buvo sukurta sudarant sutartį po sutarties, įveikiant krizę po krizės ir žmonių, pasirinkusių solidarumą, o ne susiskaldymą, ir bendradarbiavimą, o ne savanaudiškumą“, – per ceremoniją sakė EP pirmininkė Roberta Metsola.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
JAV generolas Alexusas Grynkewichas, NATO pajėgų Europoje vadas, teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas išvesti iš Vokietijos 5 tūkst. karių nekenkia Aljanso gynybai. Staigus sprendimas buvo priimtas ginčo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu metu. Nepaisant šio JAV veiksmo, NATO nariai siekia išsklaidyti nesutarimus ir paruošti susitikimą su D. Trumpu, kuriame planuoja parodyti padidėjusias išlaidas gynybai.arrow_forward
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė dvišalius santykius, ekonominių reformų eigą ir šalies integracijos į Europos Sąjungą klausimus su Armėnijos vicepremjeru Mheru Grigorjanu.
Ministras taip pat susitiko su Saugumo tarybos sekretoriumi, aplankė Armėnų genocido memorialą ir pagerbė aukų atminimą.
Budrys teigė, kad Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimas pasiekė naują kokybinį lygį, pasirašius Strateginės partnerystės deklaraciją, ir pabrėžė Lietuvos pasirengimą stiprinti šalies santykius su ES.arrow_forward
Visuomeninio transliuotojo Taryba antradienio posėdyje nepatvirtino 2025-ųjų LRT veiklos ataskaitos, pagal pastabas planuojama pataisyti ir teikti birželio posėdyje, pranešė LRT administracija.
Pagal įstatymą, Taryba kasmet iki liepos 1 d. privalo paskelbti LRT metinę veiklos ataskaitą ir pateikti Seimui, Tarybos pirmininkas už LRT veiklą atsiskaito parlamento posėdyje.
Ataskaitoje turi būti pateikti detalūs duomenys apie pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymą, finansavimo šaltinius, visų gautų pajamų dydį, ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidas.arrow_forward