Vilnius, kovo 14 d. (ELTA).
Vasario mėnesį Lietuvos nacionalinė elektros generacija patenkino apie 62 proc. viso šalies elektros vartojimo poreikio, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
„Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija praėjusį mėnesį buvo šiluminės elektrinės, pagaminusios 25,9 proc. šalyje suvartotos elektros. Bet šių jėgainių kurui naudojamos gamtinės dujos vasarį, palyginus su sausiu, kainavo 9,9 proc. brangiau“, – rašoma agentūros pranešime.
Pranešama, jog šalti orai, padidėjęs elektros vartojimas, sumažėjusi bendra generacija ir AEI jėgainių elektros gamyba vasarį Lietuvoje lėmė elektros importo didėjimą. Tuo metu pigesnės elektros importo iš Skandinavijos šalių galimybes ribojo pažeista „Estlink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos.
„Tai lėmė, kad didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje vasarį pakilo 70,6 proc., palyginus su sausiu. Elektra vasarį brango visame mūsų regione ir beveik visose ES šalyse“, – praneša LEA.
Skaičiuojama, jog Nyderlandų TTF prekybos taške vasarį dujos vidutiniškai kainavo 52,9 Eur/MWh, o sausio mėnesį jų kainos siekė 48,1 Eur/MWh.
LEA duomenimis, trys Baltijos šalys bendrai per vasarį suvartojo 4,2 TWh gamtinių dujų – tai 21,9 proc. daugiau nei 2024 m. vasarį. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai vasariu, dujų vartojimas labiausiai augo Lietuvoje – 26 proc. ir Latvijoje – 24,2 proc., o Estijoje suvartota 0,9 proc. daugiau gamtinių dujų.
Lyginant su šių metų sausiu, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje per mėnesį išaugo 43,1 proc., Estijoje – 5,2 proc. Lietuvoje vasario mėnesį suvartota 4,7 proc. daugiau gamtinių dujų nei sausio mėnesį. Vasarį dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, siekė 1,1 TWh ir buvo 2,8 proc. didesnis, o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 1,0 TWh ir augo 6,9 proc., palyginti su sausiu.
LEA duomenimis, Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla kovo 1 d. buvo užpildyta 42,2 proc. Pažymima, jog tai atitinka ilgametes tendencijas – pernai tuo pačiu metu saugykla buvo užpildyta apie 49,2 proc. Be to, vasario mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 2,1 TWh gamtinių dujų, o tai, kaip teigiama, visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimą.
Europos Sąjungos (ES) gamtinių dujų saugyklos 2025 m. kovo 1 d. buvo užpildytos 38,2 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 62,2 proc.
Nurodoma, jog nacionalinė elektros generacija vasarį patenkino apie 62 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Tai mažiausias vartojimo poreikio patenkinimo vidurkis nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, tačiau atitinka 2024 metų vidurkį. LEA teigimu, vasarį elektros energijos vartojimas buvo 0,6 proc. didesnis nei prieš metus tą patį mėnesį, tačiau 9,3 proc. mažesnis nei šių metų sausį.
„Sumažėjusi vėjo elektrinių generacija, išaugusi šiluminių elektrinių gamyba, naudojant pabrangusias gamtines dujas, taip pat dėl šaltų orų padidėjęs elektros energijos vartojimas lėmė, kad vasario mėnesį didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje siekė 152,47 Eur/MWh ir didėjo 70,6 proc., palyginus su sausio mėnesio vidurkiu, kuris buvo 89,38 Eur/MWh“, – praneša LEA.
Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 70–105 Eur/MWh ribose.
Didmeninės elektros kainos, lyginant 2025 m. sausio ir vasario mėnesius, labiausiai augo Lietuvoje (70,6 proc.), o mažėjo tik Suomijoje (-10,5 proc.). Palyginimui, vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 151,76 Eur/MWh ir 151,85 Eur/MWh, Lenkijoje – 133,8 Eur/MWh. Lyginant visas ES valstybes, mažiausios didmeninės elektros kainos vasarį buvo Suomijoje ir Švedijoje, didžiausios – Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. ES valstybių vidurkis siekė 131,7 Eur/MWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina vasario mėnesį sumažėjo 1,6 proc. – nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,246 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 2 proc. – nuo 0,244 Eur/kWh iki 0,239 Eur/kWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina vasario mėnesį, palyginti su sausiu, padidėjo nuo 0,237 Eur/kWh iki 0,313 Eur/kWh, arba 32 proc.
Agentūra praneša, kad biokuro kainos vidurkis Lietuvoje vasarį buvo 21,3 Eur/MWh, arba 11 proc. mažesnis nei sausį, kai buvo 24 Eur/MWh ir 4,9 proc. didesnis nei prieš metus vasario mėnesį, kai jo kainos siekė 20,3 Eur/MWh.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį buvo 0,9 proc. didesnė nei sausį ir siekė 8,02 ct/kWh. Mažiausia šilumos energijos kaina vasarį buvo Utenoje – 6,15 ct/kWh, Šilutėje – 6,49 ct/kWh, Mažeikiuose – 6,82 ct/kWh, Šiauliuose – 6,84 ct/kWh ir Jonavoje – 6,98 ct/kWh.
„Palyginus kainas 2025 m. vasario mėnesį ir 2024-ųjų vasarį, šiemet vidutinė visos šalies šilumos energijos kaina yra 7 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu, kai ji siekė 7,47 ct/kWh. Per metus, vasarį palyginus su pernai vasariu, 15 šilumos energijos tiekėjų jas sumažino, o 33 tiekėjai kainas padidino. Labiausiai šilumos energijos kainos per metus sumažėjimo Visagine – 18 proc., arba 1,61 ct/kWh, Ignalinoje – 12 proc., arba 1,5 ct/kWh, Šilutėje – 18 proc., arba 1,45 ct/kWh, Kauno r. – 11 proc., arba 1,4 ct/kWh ir Jonavoje – 12 proc., arba 0,98 ct/kWh”, – rašoma agentūros pranešime.
Lyginant Baltijos šalis, vasarį visos šalies šilumos energijos kainų vidurkis buvo mažiausias Latvijoje – 7,8 ct/kWh, Estijoje jis siekė 8,6 ct/kWh. Didžiųjų miestų šilumos energijos kainų vidurkis Latvijoje – 7,4 ct/kWh, Estijoje – 9,2 ct/kWh. Lyginant trijų šalių sostines, Rygoje šilumos kaina siekė 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.
Vasarį Brent naftos kainų vidurkis siekė 75 USD/bbl ir buvo 4,3 proc. mažesnis nei sausį. Lyginant ankstesnių metų vasario mėnesių vidurkius, 2025-ųjų vasarį kainos vidurkis buvo mažiausias nuo 2021 m. vasario, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo 63 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 67–70 USD/bbl.
Skelbiama, jog per vasario mėnesį vidutinė mažmeninė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,012 Eur/l, o dyzelino sumažėjo 0,003 Eur/l. Vasarį, palyginti su sausiu, benzino vidutinės mėnesio kainos Estijoje ir Latvijoje atitinkamai sumažėjo 0,04 Eur/l ir 0,03 Eur/l, o Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,006–0,021 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos Baltijos šalyse sumažėjo 0,002–0,016 Eur/l, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 0,023 Eur/l ir 0,006 Eur/l.
Per 2025 m. vasario mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,1 proc. – padaugėjo 900 elektromobilių. 2025 m. kovo 1 d. buvo įregistruoti 30 206 elektromobiliai (16 791 grynasis elektromobilis ir 13 415 – įkraunamų hibridų).
Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,21 Eur, arba 2,7 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (8,53 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,54 Eur), pažymi LEA.
person Austėja Paulauskaitė