Latvijos prezidentas: turime tapti savarankiška šaudmenų ir įrangos gamybos srityje
Politika Baltijos šalys dronai Rusija Gynyba Dronai Nacionalinis saugumas Latvija NATO
Ryga, balandžio 20 d. (LETA-ELTA).
Latvija turėtų pamiršti prielaidą, kad sąjungininkų gamybiniai pajėgumai padės jai apsirūpinti reikalinga amunicija ir įranga, pirmadienį pabrėžė prezidentas šalies Edgaras Rinkevičius, pridurdamas, kad šalis turėtų būti lanksti ir savarankiška.
Rygos pilyje pradėdamas diskusiją apie gynybos pramonės vaidmenį stiprinant Latvijos gynybos pajėgumus, E. Rinkevičius pasveikino patvirtintą 2025–2036 m. gynybos pramonės ir inovacijų rėmimo strategiją, taip pat Gynybos ministerijos ir karinės pramonės dialogą.
Prezidentas pažymėjo, kad diskusija su vyriausybės ir pramonės atstovais vyko dar 2024 m. spalį, tačiau nuo to laiko padėtis tapo dar įtemptesnė: karas Ukrainoje tęsiasi, o atsižvelgiant į padėtį Artimuosiuose Rytuose, kol kas nėra pagrindo tikėtis jokio taikos susitarimo ar paliaubų.
E. Rinkevičius paragino Latviją savo pasirengimą grįsti dviem prielaidomis: pirma, negalima atmesti galimybės, kad prieš NATO ar ES valstybes nares gali būti surengta kokia nors provokacija ar kariniai veiksmai, ir, antra, Latvija negali pasikliauti vien tik sąjungininkų gamybiniais pajėgumais.
„Tai, ką matome dabar – tiek NATO diskusijose, tiek rūsčioje gyvenimo realybėje – rodo, kad tokį mąstymą bent jau artimiausius vienerius, dvejus ar trejus metus reikėtų pamiršti. Turime būti pakankamai lankstūs ir savarankiški“, – sakė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad Latvija privalo sugebėti užtikrinti nacionalinių ir regioninių ginkluotųjų pajėgų plėtrą. Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad dronų ir kovai su jais skirtų technologijų sritis sparčiai vystosi, todėl reikia nuolat dirbti šia kryptimi, nes nėra prasmės gaminti didelius kiekius įrangos tik tam, kad vėliau paaiškėtų, jog sandėliai užpildyti pasenusiomis technologijomis.
Prezidento nuomone, Latvijos sąlygomis būtina sukurti lanksčią bendradarbiavimo sistemą ir plėtoti pramonės gamybos pajėgumus, kurie padėtų patenkinti būtiniausius poreikius. Taip pat būtina peržiūrėti biurokratines procedūras ir skatinti bendradarbiavimą su universitetais.
E. Rinkevičius pridūrė, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje valstybės narės aptars visos Aljanso karinės pramonės gebėjimą patenkinti augančią paklausą. Prezidentas pabrėžė, kad Latvija yra viena iš pirmųjų Aljanso narių, priėmusių įstatymą, kuriame numatyta, kad nuo 2027 m. gynybos išlaidos sudarys 5 procentus bendrojo vidaus produkto.
Prezidentas paminėjo, kad pernai Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo sprendimai suteikia tam tikrą lankstumą finansuojant karinę gynybą ir su gynyba susijusias išlaidas, tačiau bet kuriuo atveju finansavimo lygis jau yra nustatytas. Prezidentas pažymėjo, kad gynybos finansavimas didžiąja dalimi priklauso nuo ekonomikos augimo, nors akivaizdu, kad reikia imtis greitesnių ir lankstesnių veiksmų.
E. Rinkevičius pridūrė, kad Latvijoje šiais metais vyks rinkimai, o šiuo metu vyksta įvairios diskusijos daugeliu temų, tačiau, kalbant apie nacionalinį saugumą ir gynybą, yra dalykų, kurių negalima ir nederėtų kvestionuoti ar sieti su „vietine politika“.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Rheinmetall“ pranešė pradėjusi serijinę nepilotuojamų paviršinių laivų gamybą Hamburgo uoste. Planuojama per metus pagaminti apie 200 laivų, o vėliau šis skaičius gali padidėti iki tūkstančio. „Rheinmetall“ šiuos laivus gamina bendradarbiaudama su britų gamintoja „Kraken Technology Group“, buvo įsteigta bendra įmonė „Rheinmetall Kraken“ GmbH.arrow_forward