Ekonomika karas Artimuosiuose Rytuose Aviacija Paskolos Geopolitika Artimieji Rytai
Ryga, balandžio 13 d. (LETA-ELTA).
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina pirmadienį sušaukė neeilinį vyriausybės posėdį, kad įvertintų dabartinę aviacijos sektoriaus ir nacionalinės oro linijų bendrovės „airBaltic“ padėtį, socialiniame tinkle X pranešė premjerė.
E. Silina paaiškino, kad sušaukė neeilinį vyriausybės posėdį remdamasi verslo organizacijų ir ministerijų pateikta informacija apie didėjantį Artimųjų Rytų konflikto poveikį degalų kainoms, kuris daro įtaką Latvijos ekonomikai ir ypač aviacijos sektoriui.
„Dabartinė geopolitinė padėtis reikalauja greitų veiksmų, siekiant užtikrinti pramonės tęstinumą“, – sakė E. Silina.
Posėdis prasidės 15 valandą.
Pranešta, kas Susisiekimo ministerija nurodė, jog išoriniai veiksniai, tokie kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kylančios degalų kainos ir kai kurių maršrutų sustabdymas, turėjo didelę įtaką „airBaltic“ sąnaudoms, todėl oro linijų bendrovei reikia 30 mln. eurų paskolos garantuoti stabilią bendrovės veiklą iki naujo verslo plano įgyvendinimo.
Tačiau Saeimos, Latvijos parlamento, Biudžeto ir finansų (mokesčių) komitetas nepritarė sprendimui dėl Žaliųjų ir valstiečių sąjungos pareikštų prieštaravimų. Saeimos komitetas šį klausimą dar kartą svarstys balandžio 14 dieną.
LETA taip pat pranešė, kad „airBaltic“ nuostoliai praėjusiais metais siekė 44,337 mln. eurų ir buvo 2,7 karto mažesni nei 2024 metais. Pernai „airBaltic“ apyvarta lyginant su 2024 m. padidėjo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų.
2025 m. oro linijų bendrovė savo maršrutų tinkle pervežė iš viso 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 metais.
Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje Vokietijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Šiuo metu Latvijos valstybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ oro linijoms – 10 proc., finansinei investuotojai „Aircraft Leasing 1“, kurios savininkas yra Danijos verslininkas Larsas Thuesenas, – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 procento. Bendrovės akcinis kapitalas yra 41,819 mln. eurų.
Po pirminio viešo „airBaltic“ akcijų siūlymo (IPO) „Lufthansa“ akcijų paketo dydis priklausys nuo galimos IPO rinkos kainos. Sandoris taip pat numato, kad po galimo IPO „Lufthansa“ valdys bent 5 proc. „airBaltic“ kapitalo.
2024 m. rugpjūčio 30 d. Latvijos vyriausybė sutiko, kad po IPO valstybė išlaikys bent 25 proc. plius vieną akciją „airBaltic“ kapitalo. 2025 m. rugpjūčio 19 d. vyriausybė nusprendė, kad Latvija, kaip ir Vokietijos „Lufthansa“, prieš galimą IPO į „airBaltic“ investuos 14 mln. eurų.
Tačiau, atsižvelgiant į 2025 m. finansinius rezultatus ir rinkos sąlygas, „airBaltic“ sustabdė planuojamą IPO ir šiuo metu nelaiko jo potencialiu kapitalo šaltiniu 2026-iesiems, sakoma metinėje „airBaltic“ ataskaitoje. Joje nurodoma, kad nepaisant numatomo veiklos ir komercinių rezultatų pagerėjimo, 2026 m. oro linijos veiks su neigiamu laisvu pinigų srautu, o remiantis dabartinėmis prognozėmis, vadovybė tikisi, kad 2026/2027 m. žiemos sezono veiklai finansuoti reikės papildomos 100 mln.–150 mln. eurų kapitalo injekcijos.
Susisiekimo ministras Atis Svinka pabrėžė, kad IPO nėra vienintelis būdas pritraukti kapitalą, todėl oro linijų bendrovės vadovybei suteikti kuo platesni įgaliojimai ieškoti galimybių pritraukti kapitalą panaudojant įvairias finansines priemones. Taigi oro linijų bendrovės tikslas 2026 m. yra ne tik sumažinti sąnaudas, bet ir pritraukti kapitalą.
person Viljama Sudikienė (ELTA)