Politika Nacionalinis saugumas Gynyba Geopolitika Latvija Rusija Lietuva
Ryga, rugpjūčio 7 d. (LETA-ELTA).
Latvijos gynybos sektorius kol kas neaptiko jokių požymių, kad galėtų būti rengiami išpuoliai prieš konkrečius kritinės infrastruktūros objektus Latvijoje, šiandien Latvijos radijui pasakė Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis.
Komentuodamas Lietuvos pareiškimus, kad Rusija svarsto galimybę surengti išpuolius prieš svarbiausią infrastruktūrą Baltijos valstybėse, naudodama Ukrainos dronus, R. Melnis pažymėjo, kad tokia infrastruktūra yra stebima ir kad, bendradarbiaujant su už ją atsakingais asmenimis, yra parengtas priemonių rinkinys, skirtas prireikus reaguoti į bet kokius incidentus.
„Nematome jokių tiesioginių (grėsmės) požymių, susijusių su konkrečiu objektu, pavyzdžiui, Rygos oro uostu ar geležinkeliu, kurie leistų man šiandien įsakyti ginkluotosioms pajėgoms įsikišti. Bendradarbiaudami su atitinkamomis tarnybomis aptariame visų rūšių grėsmes ir reaguojame remdamiesi jų vertinimais. Šiuo metu didžiausias iššūkis yra valstybės siena“, – pabrėžė ministras.
Gynybos ministerija ne kartą yra pareiškusi, kad Rusijos agresija ir provokacijos gali prasidėti bet kuriuo metu, ir Latvija tam ruošiasi, priminė R. Melnis.
„Remdamasis Lietuvos žvalgybos tarnybų pareiškimu, manau, kad ir mūsų tarnybos glaudžiau su jomis bendradarbiaus, siekdamos atlikti analizę ir pateikti gynybos bei vidaus reikalų ministrams, taip pat prezidentui, nuosavą situacijos įvertinimą“, – pridūrė R. Melnis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad parama oro uostui ir kitiems svarbiausių infrastruktūros objektų operatoriams teikiama ne tik įgyvendinant įvairius planus, bet ir rengiant pratybas, ir kad, jei prireiktų, Nacionalinės ginkluotosios pajėgos apsaugotų šią svarbią infrastruktūrą, pritaikydamos sustiprintas saugumo priemones.
Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) turima informacija rodo, kad Rusija artimiausiu metu gali surengti hibridinius išpuolius ir provokacijas prieš Baltijos valstybes, taip didindama psichologinį spaudimą NATO šalims, jų pareigūnams ir visuomenei – apie šią grėsmę SAB jau yra viešai įspėjęs anksčiau.
Vienas iš galimų Rusijos provokacijų scenarijų susijęs su dronų operacijomis, įskaitant Ukrainos dronų panaudojimą vykdant vadinamąsias „svetimos vėliavos“ operacijas. Nors šiuo metu nėra požymių, kad Rusijos režimas būtų priėmęs politinį sprendimą eskaluoti saugumo situaciją NATO atžvilgiu, SAB pažymėjo, kad jo turima informacija rodo, jog Rusija planuoja įvairių rūšių provokacijas ir hibridinių atakų scenarijus prieš Baltijos valstybes ir NATO.
Rusija jau seniai vykdo hibridinį karą, be kita ko, organizuodama įvairius piktavališkus veiksmus ir provokacijas Vakarų šalyse, siekdama sumažinti paramą Ukrainai. Kaip naujienų agentūrai LETA pranešė Gynybos ministerija, Latvijoje atidžiai analizuojamas ir viešas Lietuvos įspėjimas.
Buvo sustiprinti Latvijos oro erdvės stebėjimo pajėgumai, bendradarbiavimas su NATO ir veiksmų koordinavimas su kaimyninėmis šalimis. Gynybos ministerija paaiškino, kad, jei būtų nustatytas bet koks incidentas, jis būtų nedelsiant ištirtas remiantis faktais, o ne prielaidomis.
Tuo pačiu metu Gynybos ministerija ir Nacionalinės ginkluotosios pajėgos šiuo metu neturi informacijos, rodančios, kad Rusija planuotų ataką prieš konkrečius svarbiausios infrastruktūros objektus Latvijos teritorijoje. Gynybos ministerija pabrėžia, kad ginkluotosios pajėgos jau seniai bendradarbiauja su įvairių kategorijų svarbiausios infrastruktūros objektais, siekdamos užtikrinti jų veiklos tęstinumą krizės atveju. Ministerija pažymėjo, kad, kaip yra viešai sakęs ir šalies ministras pirmininkas, atsižvelgiant į praėjusį pavasarį kilusias grėsmes Latvijos oro erdvei, svarbiausios infrastruktūros objektuose įgyvendinamos specialiai parengtos veiksmų gairės.
Primename, kad Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį pareiškė, jog Rusija svarsto galimybę panaudoti Ukrainos dronus atakoms prieš svarbiausią Baltijos regiono infrastruktūrą, tačiau konkretaus sprendimo šiuo klausimu dar nepriėmė.
Maskvos provokacijų griebtis ketina patirdama sunkumų Ukrainos mūšio lauke ir siekdama greičiau pasiekti proveržį. Kremlius savo ruožtu kaltinimus dėl planuojamų išpuolių atmetė.
Be to, Maskva jau kurį laiką kaltina Baltijos valstybes suteikiant savo oro erdvę Ukrainos antskrydžiams vykdyti.
person Jūras Barauskas (ELTA)