LAT skelbs sprendimą dėl tarnybos metu nušautos moters išteisinto policininko byloje
Teisėsauga Teismo procesai Baudos ir atsakomybė Kriminaliniai įvykiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Vilnius, gegužės 26 d. (ELTA).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį skelbs sprendimą byloje, kurioje policijos pareigūnas Darius Šerpytis buvo išteisintas dėl tarnybos metu nušautos moters.
LAT išnagrinėjo šią bylą pagal Generalinės prokuratūros ir žuvusios moters sūnų kasacinius skundus. Jais prašoma grąžinti bylą iš naujo nagrinėti į Lietuvos apeliacinį teismą.
Prokuratūra mano, kad D. Šerpytis, panaudodamas šaunamąjį ginklą prieš agresyvią moterį, neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją.
Prokuratūra apeliacinės instancijos teisme anksčiau prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, policijos pareigūną D. Šerpytį pripažinti kaltu dėl anksčiau inkriminuotų nusikalstamų veikų ir skirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, atimant teisę dirbti su šaunamuoju ginklu susijusį darbą 2 metams. Prokurorai taip pat prašė pareigūnui skirti 2,5 tūkst. eurų dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Visgi, teismas paliko galioti anksčiau priimtą išteisinamąjį sprendimą byloje.
D. Šerpytis tvirtina, kad panaudoti šaunamąjį ginklą jis privalėjo, nes agresyvi moteris jį puolė su peiliu. Pareigūnas teigė, jog tuo metu kitos alternatyvos jis neturėjo.
Pernai spalio 21 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį policininko baudžiamojoje byloje. Šis teismas nusprendė atmesti prokuratūros ir nukentėjusiųjų skundus.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė policininkui iškeltą bylą dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu. D. Šerpytis buvo išteisintas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad aptartoje situacijoje, kai pareigūnams 2023 metų gruodį teko vykti į iškvietimą dėl neadekvačiai besielgiančios moters, pastaroji elgėsi agresyviai ne dėl atvykusių policininkų elgesio, o dėl psichinės ligos paūmėjimo, pasireiškusio fizinės agresijos nukreipimu į kitus asmenis.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnai, mėgindami sulaikyti moterį, panaudojo specialiąsias priemones – elektroimpulsinius prietaisus „Tazer“, lazdą, fizinę jėgą, ašarines dujas, tačiau šios priemonės jos neveikė arba jų poveikis buvo trumpalaikis.
Nušautos moters sūnūs iš D. Šerpyčio ir Lietuvos valstybės prašė jiems priteisti 100 tūkst. eurų, tai yra kiekvienam po 50 tūkst. eurų. Apeliacinis teismas šį ieškinį byloje paliko nenagrinėtą.
D. Šerpyčiui baudžiamoji byla buvo iškelta po 2023 m. gruodžio įvykių, kai jis tarnybos metu Vilniaus rajone nušovė agresyvią moterį.
ELTA primena, kad tragedija įvyko Vilniaus rajone. Agresyvi, psichikos sutrikimų turėjusi 1972 m. gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė pas ją atvykusius medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus.
Prokuratūra sako, kad pareigūnus pasitikę medikai paaiškino, kad juos, atvykusius pagal iškvietimą, užpuolė psichikos sveikatos sutrikimų turinti moteris, kuri po konflikto su medikais užsidarė savo namuose.
Į moterį policininkas D. Šerpytis iš viso paleido penkis šūvius, po kurių ji mirė įvykio vietoje.
person Gytis Pankūnas (ELTA)
Nevyriausybinė gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ rengs protesto akciją prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), siekdama atkreipti dėmesį į tarnybos delsimą uždrausti paršelių kastraciją nenaudojant nuskausminamųjų vaistų. Protestuotojai tvirtina, kad šią praktiką galėtų uždrausti vien VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė, tačiau visuomenė jau metus laukia šio sprendimo. Organizacija surengė penkis protestus, reikalaujantys pakeisti šiuo metu galiojančią tvarką, kuri leidžia kastruoti paršelius be nuskausminamųjų vaistų.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen bei Estijos ir Latvijos vadovais, siekiant aptarti regiono saugumo situaciją, dronų incidentus bei oro erdvės stebėsenos ir gynybos stiprinimo klausimus.
Susitikimo metu taip pat bus nagrinėjamos antidroninių pajėgų plėtros NATO rytiniame flange bei Europos gynybos pramonės stiprinimo temos.
Be to, Europos Sąjungos parama stiprinant Baltijos šalių gynybos pajėgumus, ypač skiriant dėmesį kritinės infrastruktūros apsaugai bei koordinavimui, taip pat bus aptariama.arrow_forward