Kubilius nemano, kad JAV siųs karius į Grenlandiją: turėtų užtekti racionalaus požiūrio

Vilnius, sausio 6 d. (ELTA).

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius nemano, jog amerikiečiai imsis realių veiksmų. Politiko teigimu, JAV turėtų užtekti racionalumo suprasti, jog nevalia pyktis su NATO partneriais.

„Danijos Vyriausybė ir premjerė ne kartą yra sakiusi: jeigu JAV nori stiprinti Grenlandijos arba regiono saugumą, visos galimybės jiems didinti savo karines bazes, pajėgumus, ką jie ir dabar turi Grenlandijoje, yra suteikiamos – visai nereikia gąsdinti ar grasinti kokiais nors Grenlandijos kontrolės perėmimais“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Kubilius.

„Aš esu įsitikinęs, kad Jungtinėse Valstijose turėtų užtekti racionalaus požiūrio, kad su NATO bendražygiais ir transatlantiniais partneriais negalima elgtis grubiai, nepaisant jokių normų ir susitarimų, nes šiuo atveju iš tikrųjų kiltų paradoksalus klausimas: jeigu JAV naudotų karinę jėgą prieš Grenlandiją, ką darytų JAV, kaip NATO narės? NATO turėtų ginti savo vieną iš narių – Daniją ir jos teritoriją – nuo bet kokios agresijos. Tai čia, aišku, su šypsena galima kalbėti, bet, rimtai žiūrėdamas į perspektyvą, aš nemanyčiau, kad Jungtinės Valstijos gali imtis kokių nors veiksmų. Kad kels triukšmą ir šiek tiek grasins ar ieškos kažkokių specialių sprendimų – galbūt“, – akcentavo jis.

Tiesa, politikas pripažįsta – jei JAV vis dėlto įsiveržtų į Grenlandiją, tai reikštų NATO pabaigą.

„Aš pritariu Danijos premjerei, kad jeigu taip įvyktų, nors aš netikiu, kad tai gali įvykti, jeigu JAV administracija nutartų naudoti jėgą, kad perimtų Grenlandijos kontrolę, tai tikrai būtų visų transatlantinių ryšių ir NATO pabaiga. Ir tą turbūt gerai supranta ir Jungtinių Valstijų administracija“, – kalbėjo eurokomisaras.

Kaip skelbta, D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.

Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.

Tuo metu palaikymą Danijai, griežtai atmesdamos JAV pretenzijas Grenlandijai, išreiškė Šiaurės šalys. Pirmadienį solidarumą su Danija išreiškė ir Prancūzija, Didžioji Britanija.

Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vylėsi, jog šis klausimas bus išspręstas tarptautinės teisės rėmuose, diskutuojant su sąjungininkais.

Buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad į D. Trumpo grasinimus vertėtų reaguoti rimtai, o ES atsakas šiuo atžvilgiu yra itin svarbus. Vienas iš situacijos sprendimo būdų, anot G. Landsbergio, galėtų būti galimybė Grenlandijai vėl tapti ES nare.

Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį teigė, jog Vašingtonas šiuo klausimu privalo laikytis tarptautinės teisės principų. Be to, pabrėžė ji, Grenlandija neginčytinai ir toliau išlieka Danijos dalimi.

Po 1982 m. referendumo Grenlandija 1985 m. išstojo iš Europos ekonominės bendrijos (dabartinės ES), į kurią, kartu su Danija, buvo prisijungusi 1973 m.