KT nusprendė: VSD pranešėjo komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Konstitucija

Vilnius, birželio 6 d. (ELTA).

Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštarauja Konstitucijai.

Formuodamas komisiją ir jai skirtas užduotis bei patvirtindamas jos išvadas, Seimas pažeidė iš Konstitucijos kylančius atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.

KT pažymėjo, jog Seimo nutarimu, kuriuo suformuota laikinoji tyrimo komisija, nebuvo pavesta ištirti konkrečių, valstybės svarbos klausimų – ko reikalauja atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principai.

„Komisijai pavestas atlikti parlamentinio tyrimo objektas tiek tirtinų subjektų, tiek klausimų apimties atžvilgiu yra apibrėžtas pernelyg plačiai ir abstrakčiai. Klausimų formuluotės leidžia komisijai pačiai nustatyti tyrimo objektą, taip galimai nukrypstant nuo nutarimo tikslų“, – aiškindamas KT sprendimą teigė KT pirmininkas Gintaras Goda.

„Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos būtinų klausimų ištirti Seimo laikinajai tyrimo komisijai uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos ir ar kurių nebūtų įmanoma įgyvendinti“, – dėstė jis.

KT taip pat pažymėjo, kad Seimas, savo nutarimu suformuodamas tyrimo komisiją, aiškiai nenurodė, kokia 2019 m. prezidento rinkimuose dalyvavusių kandidatų aplinka, jos nariai ir informacija apie rėmėjus bus vertinama. Nėra nurodoma ir kokiems SEB banko klientams darytas galimas poveikis, skatinant juos paremti vieną ar kitą politiką, turėtų būti tiriamas.

„Nėra nurodyta, kokių Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiančių asmenų įtaka 2019 m.. Respublikos prezidento rinkimuose laimėjusiam kandidatui, sprendimams arba jo rinkimų štabo nariams, patarėjams turi būti tiriama“, –  tęsė G. Goda.

„Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad komisijai nustatyti taip suformuluoti įvairias sritis apimantys parlamentinio tyrimo klausimai vertintini kaip neįmanomi ištirti, iš jų taip pat nėra aiškios komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo ribos. Dėl to sudarytos prielaidos komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus, be kita ko – veikti taip, kad vienu pagrindinių jos veiklos tikslų būtų ne surinkti problemoms spręsti reikalingą informaciją ir pateikti siūlymus (...), o ieškoti kitų institucijų, pareigūnų ir asmenų galimai padarytų pažeidimų, nusikalstamų veikų“, – akcentavo KT pirmininkas.

ELTA primena, kad praėjusių metų birželį Seimas pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.

Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas metė šešėlį ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018-2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. 

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo Tomo Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. 

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Tiesa, po tyrimo išvadų, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad parlamentinis tyrimas neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, komisijos pirmininkas, tuometinis demokratų „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus.