KT nevertins su teisėjų algomis susijusių įstatymo nuostatų konstitucingumo

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA).

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį atsisakė nagrinėti bylą dėl teisės aktų nuostatų, susijusių su teisėjų algų nustatymu, atitikimo Konstitucijai.

Kaip teigiama KT pranešime spaudai, KT atsisakė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Teisėjų atlyginimų įstatymo, Teisėjų darbo apmokėjimo straipsniai tiek, kiek juose „nebuvo nustatyti aiškiai apibrėžti ir pakankami kriterijai, į kuriuos turėjo būti atsižvelgiama tvirtinant ateinančių finansinių metų teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį“, atitiko Konstituciją.

Pareiškėjas į KT kreipėsi, sustabdęs civilinės bylos dėl turtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą. Ieškovė šioje civilinėje byloje iš Lietuvos valstybės prašo priteisti turtinę žalą, kurią sieja su atlyginimo dalimi, negauta dėl, pasak ieškovės, Konstitucijai prieštaraujančio teisėjų darbo užmokestį reglamentuojančio teisinio reguliavimo.

Ginčytuose Teisėjų atlyginimų, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymų straipsniuose buvo nustatyta, kad teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas, taikant Seimo patvirtintą einamųjų metų bazinį dydį, kuris ateinantiems finansiniams metams yra tvirtinamas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis yra tvirtinamas atsižvelgiant, be kita ko, į minimalios mėnesinės algos dydį.

Savo abejones pareiškėjas grindė tuo, kad, pasak jo, įstatymų leidėjas nenustatė, kokie konkrečiai veiksniai turi būti vertinami Seimui tvirtinant ateinančių finansinių metų bazinį dydį, taip pat neapibrėžė, kaip ar kokiu mastu į juos atsižvelgtina, taigi esą nesilaikė iš Konstitucijos jam kylančios pareigos įstatyme nustatyti aiškius kriterijus, kuriais būtų remiamasi peržiūrint teisėjų atlyginimus.

Kaip teigiama kreipimesi į KT, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą atsižvelgti į veiksnius, turinčius poveikį tik viešojo sektoriaus VDU dydžiui ir kitimui, bet ne į kitų teisininkų darbo užmokestį ar bendrą VDU valstybėje, neužtikrino deramų atlyginimų teisėjams.

KT pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo abejonės grindžiamos iš esmės tuo, kad minėtu teisiniu reguliavimu teisėjų pareiginių algų peržiūrėjimas nėra susietas su tokiais ekonominiais rodikliais, kurie, pareiškėjo vertinimu, atspindėtų kintančią valstybės ekonominę situaciją, teisinį išsilavinimą turinčių asmenų finansinę padėtį ir atitinkamai lemtų teisėjų pareiginių algų peržiūrėjimą joms kintant. 

Pasak KT, vadinasi, pareiškėjas savo abejones grindžia iš esmės ekonominio pobūdžio argumentais, kartu abejodamas įstatymų leidėjo pasirinktų teisėjų pareiginių algų bazinio dydžio nustatymo kriterijų įtvirtinimo tikslingumu.

KT ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės ekonominės politikos turinio, priemonių ir metodų vertinimas, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų, savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, taip pat – ir Konstitucijai, nebent tas teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.