KT: kailinių žvėrelių fermų draudimas neprieštarauja Konstitucijai

Vilnius, kovo 19 d. (ELTA).

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė nutarimą, kuriuo po dviejų metų įsigaliojantis kailinių žvėrelių verslo draudimas pripažįstamas neprieštaraujančiu Konstitucijos nuostatoms.

Dar 2023-iųjų rugsėjį Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje nuspręsta uždrausti kailinių žvėrelių fermas – gyvūnus laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti vien dėl naudos iš jų kailio.

Parlamentarų grupė KT prašė įvertinti, ar šios užpernai Seimo priimtos Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijos straipsniams dėl nuosavybės paėmimo ir teisingo atlyginimo už ją, teisės į laisvą ūkinę veiklą ir teisės šią riboti tik siekiant užtikrinti tautos gerovę.

„Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (…) pakeitimo įstatymo 1–4 straipsniai ir Laukinės gyvūnijos įstatymo (…) 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 2 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai“, – nutarime trečiadienį paskelbė KT.

„Bendra tautos gerovė suvokiama ne vien materialine, bet ir moraline prasme“

Teismo teigimu, parlamentas, formuodamas valstybės ekonominę politiką ir reguliuodamas ūkinę veiklą, gali įstatymais keisti konkrečios veiklos vykdymo sąlygas, atsižvelgdamas į tai, kad bendra tautos gerovė nėra suvokiama vien materialine ar finansine prasme.

„Įstatymų leidėjas, apribojęs tokios ūkinės veiklos laisvę, siekdamas ne atskirų asmenų – šią ūkinę veiklą vykdančių ūkio subjektų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, įgyvendino pagal Konstituciją“, – teigė teismas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kailinių žvėrelių veisimo verslas vykdomas taip, kad didžiulis skaičius gyvūnų yra nuolat veisiami ir žudomi vien tik dėl jų kailių – taigi dėl produkcijos, kuri yra nebūtina visuomenės gyvybiniams ir egzistenciniams poreikiams tenkinti.

Pasak KT, siekdamas užtikrinti iš Konstitucijos 54 straipsnio kylantį viešąjį interesą saugoti gyvūniją ir perduoti ją ateities kartoms, įstatymų leidėjas gali nustatyti su gyvūnų veisimu ir laikymu tam tikrai produkcijai gauti susijusios ūkinės veiklos ribojimus.

Tai reiškia, kad parlamentas, priimdamas įstatymus, gali vadovautis ne vien ekonominiais, tačiau ir moralės, etikos bei humaniškumo principais, kurie yra nesuderinami su kailinių žvėrelių fermų veikla.

„Įstatymų leidėjas gali nustatyti tokios ūkinės veiklos ribojimus, be kita ko, draudimus vykdyti tam tikrą su gyvūnų veisimu ir laikymu susijusią veiklą, kaip antai gyvūnų veisimą ir laikymą bei jų žudymą tam tikros konkrečios produkcijos, nebūtinos visuomenės gyvybiniams ir egzistenciniams poreikiams tenkinti, gavybos tikslu“, – aiškino KT.

Be to, teismo teigimu, įvesdamas kailinių žvėrelių fermų draudimą Seimas siekė apriboti galimybę jose auginamai invazinei kanadinių audinių rūšiai, gyvūnams pabėgus iš fermų, plisti Lietuvos gamtoje. 

„Vadinasi, priešingai, nei teigia pareiškėja, ginčytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė teisėto, konstituciškai pagrįsto tikslo“, – nusprendė KT.

Kompensacijų dydžio KT nevertino

Seimas numatė, jog šiuo metu vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalės būti uždaryti iki 2027 m. sausio 1 d., iki to laiko numatytas pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai gali gauti kompensacijas. 

Pagal priimtą tvarką, 2024 m. verslą uždarę kailinių žvėrelių fermų savininkai gaudavo 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. ši suma sieks 2 eurus, o pasitraukus iš rinkos 2026 m. – 1 eurą.

Visgi parlamentarai KT ginčijo, jog nėra aišku, kuo remiantis yra apskaičiuotos šios kompensuotinos sumos – esą kailinių žvėrelių verslas paimamas visuomenės poreikiams, todėl valstybė, nustatydama kompensacijas, turi atsižvelgti į tikrą kailių verslo ekonominę vertę.

Tačiau KT teigė nevertinęs įstatyme numatytų konkrečių kompensacijų dydžių bei tikslų, mat nenustatė pagrindo teigti, jog įtvirtinant vienkartines kompensacijas ir jų dydžius būtų akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

„Kompensacijų dydžių pasirinkimas ir konkrečių rūšių kompensacijų tikslingumas yra socialinio, politinio ir ekonominio pagrįstumo ir tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai“, – aiškino teismas.

Visgi KT pabrėžė, jog, pagal konstitucinį teisinės valstybės principą, „kurio neatsiejamas elementas yra teisėtų lūkesčių apsauga“, įstatymų leidėjas gali įtvirtinti konkrečius ribojimus užsiimti gyvūnų veisimu ir kompensacijų tvarką tvarką. 

Tam parlamentas, teismo sprendimu, turi atsižvelgti į nustatomą pereinamąjį laikotarpį, įvertinęs realią galimybę verslams prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos, tinkamai pasirengti pakeitimams ir užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu.

Visa tai, KT vertinimu, parlamentas įgyvendino tinkamai, „paisė ūkinės veiklos subjektų teisėtų lūkesčių“.

KT konstatavo, jog teisinis reguliavimas, pagal kurį anksčiau veiklą nutraukę verslai gauna didesnes kompensacijas, skatina žvėrelių fermas uždaryti greičiau, taip pat ilgesnis nei trejų metų laikotarpis nuo įstatymo paskelbimo iki draudimo pradžios verslui suteikia pakankamai laiko užbaigti pradėtą veiklą.

Lengvatines paskolas turintiems verslininkams kompensacijas gauti sunkiau 

Į KT kreipęsi parlamentarai argumentavo, kad pagal dabartinį reguliavimą kompensacijos mokamos tik gautas lengvatines paskolas visiškai grąžinusiems verslams: dalies įmonių paskolų terminai sueina vėlai, todėl jie negali pretenduoti į atitinkamą kompensaciją, kai dalis tokių paskolų grąžinti neturi iš viso.

Todėl, kaip teigė pareiškėjai, tai pažeidžia konstitucinio lygiateisiškumo principą, nes numatytos skirtingos kompensacijos priklausomai nuo to, kada nutraukiamas verslas, bet ne visos įmonės turi vienodas sąlygas tai padaryti anksčiau.

KT nusprendė, jog verslininkams, kurie yra nevisiškai grąžinę lengvatines paskolas ir šis terminas yra po draudimo vykdyti kailinių žvėrelių fermų veiklą įsigaliojimo, pasunkinamos galimybės gauti kompensacijas.

Taip pat sprendimai dėl kompensacijų skyrimo, pasak KT, gali būti priimami tik iki 2027-ųjų kovo – po šios datos kailinių žvėrelių fermų savininkai kompensacijų gauti negalės.

„Toks kompensacijų skyrimo tvarkos teisinis reguliavimas vertintinas kaip mažiau palankus ūkio subjektams, turintiems lengvatines paskolas, kurių grąžinimo terminas yra po draudimo vykdyti gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinę veiklą įsigaliojimo, palyginti su ūkio subjektais, turinčiais lengvatines paskolas, kurių grąžinimo terminas yra iki minėtos ūkinės veiklos draudimo įsigaliojimo“, – nusprendė teismas.

Jo teigimu, lengvatines paskolas turintys verslininkai, atsižvelgiant į jų grąžinimo terminą, yra traktuojami skirtingai, nors „tarp jų teisės gauti kompensacijas aspektu nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas“.

Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. 

Kailinių žvėrelių fermų draudimas Seime priimtas pastaraisiais metais aktyviai veikiant aplinkosaugos ir visuomeninėms organizacijoms, tokioms kaip „Tušti narvai“.