Konservatoriai teisėsaugos prašo ištirti, kaip premjero įmonė panaudojo ILTE paskolos lėšas

Vilnius, birželio 2 d. (ELTA).

Seimo konservatoriai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti, ar anksčiau paviešintos sąsajos tarp valstybės paskolą gavusios premjero įmonės „Garnis“ ir kitos Vyriausybės vadovo iš dalies valdomos bendrovės „Emus“ neturi kreditinio sukčiavimo požymių.

Visuomenininkas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje skelbė gavęs vienos įmonės, neatskleistos dėl konfidencialumo, informaciją, esą ji vieną prekių užsakymą derino su „Emus“ atstovu, kuris vėliau nurodė, kad įmonės sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu.

Taip pat skelbta, kad šias išlaidas „Emus“ planavo apmokėti ILTE suteiktos paskolos lėšomis – t. y., nors prekės buvo skirtos ir išsiųstos „Emus“, už jas galėjo sumokėti kita premjero įmonė.

Pasak kreipimosi, pagal ILTE sąlygas lengvatinė paskola gali būti skiriama tik „Garnio“ veiklos išlaidoms, tačiau, jeigu gautos lėšos buvo nukreiptos į „Emus“, kuri pagal kriterijus negalėjo pretenduoti į tokio tipo finansavimą, tai atitinka paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį.

„Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog kreditoriui (ILTE – ELTA) galėjo būti pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie realų paskolos lėšų naudotoją“, – kreipimesi į teisėsaugos institucijas teigė parlamento konservatoriai.

„Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, kreditiniu sukčiavimu laikoma, kai asmuo, pateikęs bankui, kredito įstaigai ar kitam kreditoriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turtinę padėtį ar finansinę būklę, tokiu būdu gauna kreditą, paskolą, lengvatinį kreditą, valstybės paramą ar kitokią finansinę paslaugą, arba kai gautas kreditas panaudojamas ne pagal paskirtį“, – teigiama rašte.

„Garnio“ direktorius Artūras Lapinskas Eltai praėjusią savaitę teigė, kad A. Tapino įvardintos prekės buvo skirtos ne „Emus“, o „Garniui“, o paviešintuose susirašinėjimuose nurodyta užsakytų prekių atvežimo vieta yra „Garnio“ iš „Emus“ nuomojamos patalpos.

Kaip Eltai nurodė ILTE, šiuo metu iš 200 tūkst. bendrų paskolos lėšų „Garniui“ skirta 34,8 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis – įmonės atlyginimams ir su jais susijusiems mokesčiams, kasdienėms „Garnio“ veiklos išlaidoms apmokėti, kita dalis – tiekėjams pagal pateiktas sąskaitas faktūras. 

Tiek premjero Gintauto Palucko įmonei suteiktos paskolos aplinkybes, tiek naują A. Tapino paviešintą informaciją jau vertina Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vidinį auditą bei neplaninį patikrinimą dėl galimai netinkamo paskolos lėšų panaudojimo pradėjo ir pati ILTE.

Bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola G. Palucko įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.

Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų. 

Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G. Paluckas ir M. Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30 d.

Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus. 

Pats premjeras žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato, taip pat neketina atsisakyti įmonės akcijų.

ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. 

Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.

Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso Mindaugui Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.

Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.