Konservatoriai dėl G. Palucko verslo ryšių kreipėsi į FNTT: prašo pradėti ikiteisminį tyrimą

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA).

Po žurnalistinio tyrimo apie premjero Gintauto Palucko verslo ryšius, konservatoriai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pasirodžiusios informacijos. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūno Mindaugo Lingės pasirašytame rašte kalbama apie praėjusią savaitę pasirodžiusį „Laisvės TV“ ir „Sienos“ tyrimą. Jame keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

Savo ruožtu konservatoriai akcentuoja, kad klausimų kelia ir „atgalinėmis“ datomis tvarkomis finansinės apskaitos. 

„Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tampa akivaizdu, kad viešai skleidžiami D. Vilčinsko ir G. Palucko paaiškinimai prieštarauja UAB „Uni Trading“ apskaitos duomenims, Registrų centre fiksuotiems akcininkų įrašams bei G. Palucko pateiktai turto deklaracijai. Šie prieštaravimai kelia rimtų abejonių dėl deklaruojamo finansavimo skaidrumo ir leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad tikrieji šio finansavimo tikslai gali būti sąmoningai slepiami nuo visuomenės“, – dėstoma konservatorių rašte. 

Kaip skelbta anksčiau, 2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė. Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.

D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.

Klausimų kelia ir apartamentai Verkių parke 

Tyrime taip pat atskleidžiama, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

Konservatoriai tikina, kad šios aplinkybės leidžia abejoti, ar G. Paluckas pagal deklaruotas pajamas galėjo savo lėšomis įsigyti tokį turtą, mat tuo metu Vyriausybės vadovas nebuvo deklaravęs jokių gautų paskolų.

„Taigi, sujungus buto įsigijimo aplinkybes ir „Sagertos“ finansavimo struktūrą, susidaro aiški logika: D. Vilčinsko nenatūralus dosnumas G. Paluckui tiek nuostolingo verslo, tiek asmeniniuose sandoriuose kelia rimtų klausimų dėl paslėptų ir neatskleistų finansavimo tikslų, galimo nedeklaruoto turto, nepagrįsto praturtėjimo bei viešųjų ir privačių interesų supainiojimo“, – nurodoma kreipimesi.

Atkreipiamas dėmesys į galimą interesų konfliktą 

Pasak tyrimo, ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

Savo ruožtu TS-LKD mano, kad šios aplinkybės kelia įtarimų dėl sąmoningo interesų konflikto.

„Šios aplinkybės leidžia pagrįstai kelti klausimą, ar nebuvo veikta sąmoningo interesų konflikto situacijoje, kurios esmė – viešų pareigų naudojimas privataus asmens (šiuo atveju – D. Vilčinsko) finansinei naudai“, – tikina konservatoriai.

ELTA primena, kad dėl tyrime pasirodžiusios informacijos ikiteisminį tyrimą jau pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). 

Konservatoriai jau anksčiau ragino prezidentą Gitaną Nausėdą kreiptis į žvalgybos ir teisėsaugos institucijas dėl galimo Vyriausybės vadovo pažeidžiamumo.