Konkurencijos taryba: išanalizavus degalų sektoriaus kainodarą, kol kas pažeidimų nefiksuojama
Vilnius, balandžio 9 d. (ELTA).
Atlikus degalų sektoriaus kainodaros analizę, kol kas nenustatyta aplinkybių, leidžiančių įtarti konkurencijos taisyklių pažeidimų, praneša Konkurencijos taryba.
„Apibendrindama surinktą ir išanalizuotą informaciją, Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad pastarojo laikotarpio degalų kainų pokyčiai tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje rinkoje gali būti paaiškinami objektyviomis aplinkybėmis“, – skelbia institucija.
Skelbiama, jog tarybos ekspertai analizavo didmeninių ir mažmeninių degalų kainų dinamiką, gavę informaciją iš degalinių operatorių bei bendrovės „Orlen Lietuva“, kainų nustatymo principus ir taikomą kainodaros metodiką bei vertino kainų kitimo tendencijas kaimyninių šalių, ES mastu.
Atlikta analizė parodė, kad didmeninis degalų tiekėjas „Orlen Lietuva“ didžiąją dalį benzino ir dyzelino į Lietuvos rinką parduoda pagal ilgalaikes sutartis, didmeninę produkcijos kainą nustato pagal standartinę formulę, susietą su nepriklausomos organizacijos „S&P Global Platts“ skelbiamomis atitinkamų produktų (dyzelino, benzino ir biopriedų) kainų kotiruotėmis tarptautinėse rinkose.
Tarybos teigimu, minėta organizacija pasauliniu mastu renka informaciją apie realius sandorius, pirkimo ir pardavimo pasiūlymus iš rinkos dalyvių ir pagal tai nustato kainų kotiruotes. Anot tarnybos, būtent „Platts“ kotiruotės yra esminis elementas bendrovės „Orlen Lietuva“ taikomoje benzino ir dyzelino kainodaroje.
„Pagal didmeninio tiekėjo Konkurencijos tarybai pateiktą informaciją, didmeninių kainų pokyčius nulėmė tarptautinių degalų kainų pokyčiai, kurie ir atsispindi jau minėtose pakilusiose „Platts“ kotiruotėse, o likusios didmeninės kainos dedamosios didmeninio tiekėjo nebuvo keičiamos“, – rašoma Konkurencijos tarybos analizėje.
Jos teigimu, pakilus tarptautinėms naftos ir degalų kainoms, išaugo ir bendrovės „Orlen Lietuva“, kaip degalų gamintojos, marža. Mažmeninės degalų kainos taip pat reikšmingai priklauso nuo „Platts“ kotiruočių.
Kaip skelbia tarnyba, kylant didmeninėms degalų kainoms, pabrangsta ir anksčiau degalinių įsigytos atsargos, nors faktinio pristatymo metu jų sąlyginė kaina buvo mažesnė.
„Tokie atsiskaitymo už degalus principai gali paaiškinti, kad, degalinių operatoriams tikintis dar didesnio naftos produktų brangimo, degalinėse kainos didėja sparčiau nei tuo metu fiksuojamas didmeninių kainų augimas“, – rašoma pranešime.
Tarnybos teigimu, degalinių operatoriams tenkanti dalis galutinėje degalų kainoje buvo sąlyginai nedidelė, pavyzdžiui, šių metų kovą didmeninio tiekėjo bazinė kaina (be mokesčių) vidutiniškai sudarė 88 proc. mažmeninės benzino ir 93 proc. dyzelino kainos (be mokesčių).
Konkurencijos taryba, remdamasi turimais duomenimis, skelbia, kad mažmeninių kainų degalinėse pokyčiai atitiko didėjančių didmeninių degalų kainų tendencijas.
Taryba žada toliau stebėti degalų sektoriaus tendencijas ir pagal savo kompetenciją imtis veiksmų, jeigu kiltų įtarimų, kad degalų kainų augimą lemia verslo įmonių sudaryti konkurenciją ribojantys susitarimai ar kiti konkurencijos taisyklių pažeidimai.
Kaip skelbė ELTA, vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastaruoju metu rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, degalinių tinkluose vidutinės benzino kainos pirmadienį svyravo nuo 1,68 euro iki 1,81 euro, dyzelino kainos – nuo 2,06 euro iki 2,26 euro.
person ELTA (ELTA)