Kodėl socialdemokratai į premjerus deleguotų I. Ruginienę, o ne J. Oleką

Vilnius, rugpjūčio 6 d. (ELTA).

Trečiadienį turėtų paaiškėti, ką socialdemokratai deleguos į premjero pareigas, iš kurių praėjusią savaitę pasitraukti nusprendė Gintautas Paluckas. Dar tik prasidėjus G. Palucko dviejų savaičių atostogoms, per kurias žadėta atsakyti į visus dėl užsitęsusių skandalų keliamus klausimus, politiniuose užkulisiuose kalbėta, kad veikiausiai premjeras nei išsilaikys, nei pats bandys laikytis.

Realiausiais kandidatais į jo vietą partijoje ir už jos ribų laikyti formaliai „čekučių“ dėmę išsibalinęs Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius arba ilgametis socialdemokratas Juozas Olekas. Jo galimybės premjerauti viešai buvo aptariamos dažniausiai. Tačiau jau tuo metu siauruose rateliuose pradėta kalbėti, kad, situacijai susiklosčius atitinkamai, būtų galima į viską pasižiūrėti „nestandartiškai“. 

Jauna, progresyvi ir tam tikra prasme Vilijos Blinkevičiūtės politinę motoriką kartojanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė – būtent toks variantas. Be to, kol kas ji neturi jokios dėmės ar istorijų, kurios, kaip teismų slenkstį mynusiam M. Sinkevičiui, vilktųsi nuo pirmųjų premjeravimo dienų. O tai, kad partijoje I. Ruginienė neturi įdirbio – taip pat nebūtinai minusas. Juk J. Olekas ne kartą bandė siekti pirmininko ir premjero pareigų, tad natūraliai atsidūrė socialdemokratų stovykloje, kuri partijos rėmuose konkuruoja su kita socialdemokratų stovykla. O pastarojoje, G. Paluckui pasitraukus bei V. Blinkevičiūtei pamelavus, kad nesitrauks – nebėra kandidatų su polėkiu.

Veikiausiai neatsitiktinai, kaip rašė ELTA, I. Ruginienės pavardė minėta ir Prezidentūroje. Santykius su ja galima konstruoti itin palankioje atmosferoje. Netikėtai į aukščiausią postą įsiveržusi I. Ruginienė natūraliai sudirgins tuos partijos narius, kuriems atsisėsti į Vyriausybės vadovo kėdę dabar buvo veikiausiai paskutinis šansas. Taigi, kalbame apie tam tikrą potencialią opoziciją LSDP gretose. Tikėtina, kad politinės patirties stoką bandys išnaudoti ir Sauliaus Skvernelio demokratai – dar vienas opozicinis ratas. Klausimas tik, ar iš valdančiosios, ar iš faktinės opozicijos pusės. 

Ir čia Prezidentūra į žaidimą įstoja kaip užuovėja nuo politinių vėtrų naujai premjerei. Interviu Eltai prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas yra sakęs, kad socdemų suburta dauguma nėra monolitiška ir kad tai atveria nemažai manevro laisvės Prezidentūrai daryti darbus. Tai, kad premjero poste sėdės ne įtakingas, partijos struktūroje puikiai nardantis socialdemokratas – manevro laisvę padės išlaikyti. Net jei artimiausiu metu atsinaujintų koalicija. 

Kur link krypsta socialdemokratai: I. Ruginienė, o ne J. Olekas

Stebėdamas politinę aplinką ir joje vykstančius procesus, negali būti tikras, ar prieisi teisingų išvadų. Visgi, panašu, kad svarstyklės svyra I. Ruginienės naudai. Labai panašu, kad įtakingi socialdemokratai yra patikėję, kad jauna ministrė gali ištempti partiją iš krizės, kurioje atsidurta G. Paluckui nesugebėjus pasiaiškinti dėl daugybės keliamų klausimų. Jei pavyko kažkada V. Blinkevičiūtei sužibėti, kodėl turėtų nepavykti I. Ruginienei.

Žinoma, I. Ruginienė dabar turi didesnius šansus nei J. Olekas ne tik dėl socialdemokratų pasąmoningai jaučiamos nostalgijos motiniškai V. Blinkevičiūtei.

Įtakos tam turi ir aukščiau išvardinti ar dešimtmečiais gyvenant kartu susiklostę santykiai tarp atskirų socialdemokratų ar jų grupių. 

Kitaip tariant, favoritė premjero rinkimuose I. Ruginienė yra ne dėl to, kad ji I. Ruginienė per se (tai būtų galioję M. Sinkevičiui), bet dėl to, kad taip susiklostė aplinkybės. O taip socialdemokratams nutinka ne pirmą kartą. Prisiminkime kaip premjeru tapo Algirdas Butkevičius ir tas pats G. Paluckas. 

Todėl viskas trapu ir priklauso nuo aplinkybių, kurios galbūt dar sukris per artimiausias kelias valandas. Pavyzdžiui, ką parems M. Sinkevičius? Paramą išsakys jį anksčiau rėmusiam J. Olekui ar I. Ruginienei, kuri, galbūt, per premjeravimo metus apsidegins ir dings kaip konkurentė tiek dėl partijos, tiek dėl aukštesnių postų. Galiausiai, ką sugalvojo politikos senbuvis J. Olekas, kaip situaciją trečiadienį vertina Prezidentūra? Ar paskutinę dieną į aikštelę išbėgęs Eugenijus Sabutis nepasirodys optimaliu variantu dėl J. Oleko ir I. Ruginienės nesutarusiems socdemams? Visa tai paaiškės trečiadienio pavakarę. 

Benas Brunalas, ELTA Vyr. redaktoriaus pavaduotojas