Klaipėdos teisme dėl šnipinėjimo už akių teisiamas Rusijos FSB atstovas
Teisėsauga Kriminaliniai įvykiai Nacionalinis saugumas Tarptautiniai santykiai Rusija Lietuva
Vilnius, rugpjūčio 4 d. (ELTA).
Klaipėdos apygardos teismas antradienį atvertė bylą dėl šnipinėjimo Rusijos naudai, joje kaltinimai pareikšti Rusijos piliečiui Piotrui Čaginui – jis veikė kaip Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas.
Kaltinamasis Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiamas ir savo teismo procese nedalyvauja, bylos svarstymas vyksta už akių. Lietuvos įstatymai numato tokią galimybę išskirtiniais atvejais nagrinėti bylas kaltinamiesiems nedalyvaujant. Tokiu atveju kaltinamiesiems dažniausiai atstovauja Lietuvos valstybės skirtas gynėjas.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, P. Čaginas kaltinamas ne vienerius metus sistemingai organizavęs bei koordinavęs informacijos rinkimą Lietuvoje Rusijos naudai, pasitelkdamas du Lietuvos piliečius.
„Posėdis buvo neviešas ir jo metu buvo nuspręsta visus teismo posėdžius rengti uždarus. Pats kaltinamasis šiandien posėdyje nedalyvavo. Dalyvavo prokuroras, kaltinamojo gynėjas advokatas, buvo nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam, pagarsintas kaltinamasis aktas. Taip pat buvo suderintos kitų posėdžių datos, kitas posėdis numatytas už mėnesio, rugsėjo 4 dieną“, – Eltą informavo Klaipėdos apygardos teismo atstovė Simona Valužienė.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu (VSD).
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuo 2014 iki 2020 m. kaltinamasis organizavo ir koordinavo grupės veiklą, kurios nariai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus, valstybės institucijų veiklą, pasienio apsaugos sistemą, visuomeninius procesus bei įvairiuose renginiuose dalyvavusius asmenis.
Du kaltinamojo pasitelkti Lietuvos piliečiai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, jau yra pripažinti kaltais dėl šnipinėjimo Rusijai.
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Aleksėjui Greičiui buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o Mindaugui Tunikaičiui, kuris savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo gailėjosi, – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nustatyta, kad vykdydamas kaltinamojo užduotis, M. Tunikaitis rinko informaciją apie valstybės institucijų ir kitus Rusijos žvalgybą dominančius objektus, fotografavo infrastruktūrą, rinko duomenis apie valstybės tarnautojus bei visuomeninių renginių dalyvius. Jam taip pat buvo pavesta įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai skelbti tam tikrą informaciją bei vykdyti kitus nurodymus.
Bylos duomenimis, nuteistasis gyveno pasienio regione, nuolat vykdavo į Kaliningrado sritį, kur jį pasitikdavo ir palaipsniui verbavo FSB pareigūnas.
A. Greičiui buvo pavesta organizuoti kaltinamojo visiškai arba iš dalies finansuojamus kultūrinius ir visuomeninius renginius Lietuvoje, rinkti informaciją apie jų dalyvius bei stebėtojus, fotografuoti ir filmuoti renginius, o surinktą medžiagą perduoti kaltinamajam. Nustatyta, kad už vykdytas užduotis buvo mokamas piniginis atlygis.
Bylos duomenimis, siekiant išvengti teisėsaugos dėmesio, buvo naudojamos įvairios konspiracijos priemonės – elektroninio pašto paskyros, susirašinėjimas per žaidimų programėles, socialiniai tinklai ir kiti iš anksto suderinti komunikacijos kanalai.
A. Greičius ir M. Tunikaitis kaltinti bendradarbiavę su Rusijos FSB, vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Kaliningrado srityje.
Lietuvis bendravo su Rusijos žvalgybos atstovu
Kaip yra nustatęs teismas, A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.
A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos žvalgybos atstovo P. Čagino, žvalgybinėms operacijoms naudojusio Piotro Taraškevičiaus asmens tapatybę, prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius.
2020 m. sausį paskelbtoje kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje buvo minimas P. Čaginas, kuris dangstosi Petro Taraškevičiaus tapatybe.
Ataskaitoje buvo skelbiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti Klaipėdoje gyvenančiais savo tėvynainiais. Vienas aktyviai šioje srityje veikiančių asmenų yra FSB pareigūnas P. Čaginas.
Jis aktyviai mezgė kontaktus su Rusijos tėvynainių organizacijų Lietuvoje atstovais, per juos įvairiuose Lietuvos miestuose organizavo ir finansavo teigiamą SSRS ir Rusijos įtakos Lietuvai įvaizdį formuojančius renginius.
Teigiama, kad FSB pareigūnas itin domėjosi Kremliaus istorijos politikos tikslus atitinkančios akcijos „Nemirtingasis pulkas“ organizavimo klausimais Klaipėdoje.
Lietuvos žvalgyba išsiaiškino, kad P. Čaginas, neatskleisdamas pateikiamos informacijos rengėjų, Lietuvos rusakalbėje žiniasklaidoje per su juo bendraujančius Lietuvos piliečius platino FSB parengtus propagandinius Rusijos užsienio politikos tikslus atitinkančius straipsnius.
Anot VSD, P. Čaginas laikėsi žvalgybos darbuotojams būdingos konspiracijos, niekada neatvykdavo į Lietuvą, o su Lietuvos piliečiais bendraudavo tik per susitikimus Rusijos teritorijoje arba įvairiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. FSB pareigūnas savo veiksmais padarė žalą Lietuvos rusakalbių bendruomenei ir diskreditavo jos vykdomą kultūrinę veiklą.
VSD tada kreipėsi į visuomenę, prašydama gyventojų, kurie pažįsta arba turi informacijos apie Kaliningrado srities gyventoją P. Čaginą, arba P. Taraškevičių, susisiekti VSD pasitikėjimo linija.
Už šnipinėjimą Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)
Vilniaus rajone antradienį rasta galimai nužudyta moteris, įtariama, kad ją sužalojo buvęs sugyventinis. 31-erių metų vyrui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, bet jis vis tiek pateko į namus ir, įtariama, peiliu sužalojo 43-ejų metų moterį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris numato baudimą už artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą.arrow_forward
Austrija antradienį pasiekė naują oro temperatūros rekordą – Vienoje užfiksuota 40,8 laipsnio pagal Celsijų, pranešė nacionalinė meteorologijos tarnyba.
Šis naujausias temperatūros šuolis prisidėjo prie jau ir taip išskirtinio karščio bei mažo kritulių kiekio pastaraisiais mėnesiais, per kuriuos buvo pagerinti keli vietiniai rekordai.
Pasak ekspertų, dėl klimato kaitos šią vasarą Europą alina stipri sausra, o ją dar labiau pakursto ekstremalūs karščiai.arrow_forward