Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pradeda keturių dienų vizitą Rusijoje

Maskva, gegužės 7 d. (dpa-AFP-ELTA).

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį pradės keturių dienų vizitą Maskvoje, jis bus aukščiausio rango valstybinis svečias per Rusijos pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimą. 

Kremliaus teigimu, susitikimuose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu daugiausia dėmesio bus skiriama seniai planuoto antrojo dujų eksporto vamzdyno į Kiniją statybai. Tarptautiniai klausimai apims karą Ukrainoje ir atsinaujinusius Rusijos ir JAV pokalbius. 

V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas nurodė, kad V. Putinas ir Xi Jinpingas susitiks ketvirtadienį. 

Penktadienį Xi Jinpingas bus Maskvoje planuojamo didelio karinio parado svečias. Rusija švęs Pergalės dieną, minėdama Antrojo pasaulinio karo pabaigą prieš 80 metų 1945-aisiais. Tikimasi, kad per vizitą Rusijos ir Kinijos pareigūnai pasirašys keletą vyriausybinių susitarimų. 

Kuo labiau Rusija tolsta nuo Vakarų, tuo labiau ji kliaunasi strategine partneryste su Kinija. Oficialiais duomenimis, dvišalės prekybos apimtis pernai išaugo iki 245 mlrd. JAV dolerių.

Maskva ir Pekinas paskelbė apie „partnerystę be ribų“ likus kelioms savaitėms iki V. Putino įsakymo 2022 m. vasarį pradėti puolimą Ukrainoje. Nuo to laiko Rusija ir Kinija išplėtė karinius ir prekybos ryšius ir tai sukėlė nerimą Vakarams. 

Vizitas vyksta padidėjus įtampai tarp Kinijos ir JAV dėl Vašingtono įvestų griežtų prekybos tarifų ir tokiu metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas, siekiantis tarpininkauti dėl karo Ukrainoje užbaigimo, rodo palankumą V. Putinui. 

Antradienį Kremlius gyrė Rusijos ir Kinijos santykius kaip „tikrą bendradarbiavimo pavyzdį“ ir pareiškė, kad jie yra „aukščiausiame taške“. 

Saugumas per paradą

Penktadienį per Pergalės dienos paradą V. Putinas pasakys kalbą, o Xi Jinpingas bus vienas iš 30 užsienio lyderių, įskaitant tris iš nepripažintų valstybių. 

Per šias šventes V. Putinas paskelbė trijų dienų paliaubas Ukrainoje, tačiau Kyjivas nesutiko atsakyti tuo pačiu, nes laiko tai Maskvos mėginimu užtikrinti saugumą per paradą, ir savo ruožtu pasiūlė mėnesio trukmės paliaubas. Ukraina, likus vos kelioms dienoms iki parado bepiločiais orlaiviais smūgiavusi į Maskvą, pareiškė negalinti prisiimti atsakomybės už tai, kas vyksta Rusijoje. Kyjivo teigimu, kai kurios šalys prašė Ukrainos garantuoti paradą stebėsiančių jų lyderių saugumą.

Kinija į renginį atsiuntė 102 karius – tai didžiausias užsienio karinis kontingentas iš 13-os dalyvaujančių šalių. Antradienį Ukraina „nepriimtinu“ vadino užsienio karių dalyvavimą parade, nes tai padeda Maskvai pateisinti jos karo nusikaltimus. 

Per Antrąjį pasaulinį karą, Rusijoje vadinamą Didžiuoju Tėvynės karu, Sovietų Sąjunga neteko daugiau nei 20 mln. civilių ir kareivių. Per visą savo valdymo laikotarpį V. Putinas išnaudojo šią nacionalinę traumą, pavertęs gegužės 9-ąją svarbiausia valstybine Rusijos švente ir savo armiją pateikdamas kaip gynėją nuo fašizmo. Kremlius brėžia paralelę tarp puolimo Ukrainoje ir kovos su naciais. 

Plona linija 

Kinija save vaizduoja kaip neutralią karo Ukrainoje atžvilgiu, nors Vakarų vyriausybės teigia, kad jos glaudūs ryšiai su Rusija suteikia Maskvai itin svarbią ekonominę ir diplomatinę paramą. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis balandį apkaltino Kiniją tiekiant Rusijai ginklus ir teigė, kad Pekinas žinojo, jog mažiausiai 155 Kinijos piliečiai kovojo Ukrainoje išvien su Rusijos pajėgomis. Pekinas paneigė, kad Rusija masiškai verbuoja Kinijos piliečius, ir paragino juos neįsitraukti į konfliktus. Kinija taip pat pareiškė netiekianti ginklų nė vienai kovojančių šalių. 

Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį Kinija ir Rusija labai sustiprino ryšius, Pekinas tapo didžiausiu Maskvos prekybos partneriu, nors Rusija yra tik penkta pagal didumą Kinijos prekybos partnerė. Kinija perka iš Rusijos daugiausia gamtines dujas ir naftą. Be to, Kinijos įmonės suskubo užpildyti tuštumą, atsiradusią Vakarų bendrovėms pasitraukus iš Rusijos, kai prasidėjo karas, ypač automobilių sektoriuje. 

Abi šalys beveik visus dvišalius sandorius vykdo savo valiutomis, 95 proc. mokėjimų atliekami rubliais ir juaniais.