Vilnius, gegužės 18 d. (ELTA).
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dalis Lietuvoje jau esančių trumpojo nuotolio radarų į bendrąją oro gynybos sistemą bus integruota per artimiausius porą mėnesių. Jo teigimu, oro gynybos sistemų stiprinimui yra parengtas aiškus planas.
„Galiu patikinti, kad karinės oro pajėgos pateikė informaciją, kada pagaliau bus integruoti trumpojo nuotolio radarai, kurie jau yra Lietuvoje“, – pirmadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras.
„Poros mėnesių laikotarpyje, kadangi kariuomenė tai darys praktiškai savo jėgomis, todėl mes išvengsime viešųjų pirkimų, ilgų procedūrų ir galėsime užtikrinti radarų greitesnę integraciją“, – patikino R. Kaunas.
Ministras akcentavo, kad šių radarų integracijai yra numatytas „aiškus planas“.
„Yra aiškus planas – kur, ant kokių objektų, kada jie bus užkelti, integruoti į bendrą sistemą ir kada mūsų detekcija dar labiau pastiprės negu yra dabar“, – teigė jis.
Vis tik, kalbėdamas apie tai, kokią pasienio su Baltarusija dalį radarai galėtų „padengti“, R. Kaunas pabrėžė, kad visiško oro erdvės matomumo užtikrinti neįmanoma.
„Reikia suprasti, kad šimtaprocentinio padengimo nėra niekur pasaulyje. Radarai remiasi fizikiniais dėsniais, detekcija auga, didėja (…), bet šimtaprocentinio matymo tikrai nebus“, – nurodė krašto apsaugos ministras.
Kaip skelbta, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sekmadienio vakarą pranešė apie Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastą nukritusį ir sudužusį galimai karinį droną. Pranešimas apie nukritusį droną gautas sekmadienį 19.14 val.
NKVC pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai sekmadienį drono nefiksavo.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį LRT radijui teigė, kad Lietuvos teritorijoje greičiausiai nukrito ukrainiečių dronas. Taip pat, pasak jo, kol kas duomenų, kad dronas galėjo gabenti sprogmenis, nėra.
Šiuo klausimu pirmadienį prezidento iniciatyva suorganizuotas susitikimas su R. Kaunu. Susitikimo metu šalies vadovas akcentavo, kad artimiausiu metu antidroninė gynyba turėtų būti vienas svarbiausių valstybės prioritetų.
Savo ruožtu, reaguodama į incidentą, premjerė Inga Ruginienė trečiadienį žada šaukti Nacionalinės saugumo komisijos (NSK) posėdį. Taip pat ji akcentavo, kad dažnėjant oro erdvės pažeidimams, yra nuosekliai stiprinami tiek oro erdvės stebėjimo, tiek ir gyventojų informavimo pajėgumai.
ELTA primena, kad Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.
Tuo metu Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)