Kaunas sako, jog šiuo metu nesvarstoma į Hormuzą siųsti laivo: orientuojamės į žmogiškuosius pajėgumus
Politika Lietuva Hormuzo sąsiauris Geopolitika Tarptautiniai santykiai Gynyba Lietuva Hormuzo sąsiauris Iranas
Vilnius, birželio 11 d. (ELTA).
Seimui ketvirtadienį turint galutinai apsispręsti dėl karių ir civilių siuntimo į Hormuzo sąsiaurį, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, jog šiuo metu koncentruojamasi į turimus žmogiškuosius išteklius. Tuo metu karinio laivo siuntimo galimybės šiuo metu, pasak ministerijos vadovo, nėra svarstomos.
„Šiuo metu diskusijos apie laivą nėra. Mūsų laivai dalyvauja ir NATO misijose Baltijos jūroje. Mūsų pajėgumai yra tokie, kokie yra. Mes labiau orientuojamės į žmogiškuosius pajėgumus – iki 40 karių. Bet kariai turi ir bepilotes valdymo sistemas, povandenines valdymo sistemas, antidronines sistemas. Visa įranga, kuri yra reikalinga misijai saugiai įgyvendinti, bus pasitelkta“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras.
„Yra diskutuojama dėl techninių galimybių, ką Lietuva galėtų pasiūlyti, yra poreikiai. Aš visą laiką labai aiškiai apibrėžiu, kad Lietuvos dalyvavimas Hormuzo sąsiaurio laivybos užtikrinime yra gynybinė misija. Tai reiškia, kad mes visada teiksime personalą – šiuo atveju kalbama apie išminavimo pajėgumus – kad užtikrintume laivybos saugumą ir atlieptume tiek Lietuvos, tiek visos Europos energetinio saugumo poreikius (…). Mes siekiame dalyvauti tiek Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos koalicijoje, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) koalicijoje. Savo pajėgumus ir stengiamės proporcingai išskirstyti, bet kaip, kas, kur ir kodėl – tai yra kariuomenės vadų atsakomybės klausimas“, – pažymėjo jis.
Kaip skelbta, Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl siūlymo siųsti Lietuvos karius į jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje.
Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje.
Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.
Dokumentą Seimas svarsto skubos tvarka.
Savo ruožtu prezidentūra praėjusį penktadienį pranešė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda sulaukė atsakymo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui siųstą laišką. Jame Baltųjų rūmų šeimininkas dėkojo Lietuvai už jos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.
Sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę.
Tiesa, šalies vadovas tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)
Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Atsižvelgiant į šią grėsmę, imtasi papildomų veiksmų kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti. VRM ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) ėmėsi papildomų priemonių, o sustiprintą fizinę apsaugą užtikrins VST, o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.arrow_forward
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino, kad Berlynas toliau teiks paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija.
Merzas pabrėžė, kad stiprinamas NATO rytinis sparnas ir remiamos pastangos ieškoti taikos sprendimo derybomis, kuriuose dalyvautų Ukraina, Rusija, JAV ir Europa.
Kancleris taip pat kritikavo partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) už juokus iš Ukrainos ir jos kovos už laisvę.arrow_forward
Nuo rugsėjo 1-osios mokinių mokymosi krūvį reguliuos ne sveikatos apsaugos, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. Švietimo įstatymo pataisas, numatančias šią permainą, Seimas priėmė birželio 11 d.
Taip pat Seimas nusprendė, kad visi profesinio mokymo įstaigose dirbantys mokytojai privalės įgyti pedagoginę kvalifikaciją per 4 metus nuo darbo pradžios. Ši nuostata įsigalios 2027 m. rugsėjo 1 d.
Pagal profesinio mokymo programas visoje profesinio mokymo sistemoje dabar dirba apie 1 tūkst. 460 mokytojų, neturinčių pedagogo kvalifikacijos.arrow_forward