Kaunas sako, jog šiuo metu nesvarstoma į Hormuzą siųsti laivo: orientuojamės į žmogiškuosius pajėgumus
Vilnius, birželio 11 d. (ELTA).
Seimui ketvirtadienį turint galutinai apsispręsti dėl karių ir civilių siuntimo į Hormuzo sąsiaurį, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, jog šiuo metu koncentruojamasi į turimus žmogiškuosius išteklius. Tuo metu karinio laivo siuntimo galimybės šiuo metu, pasak ministerijos vadovo, nėra svarstomos.
„Šiuo metu diskusijos apie laivą nėra. Mūsų laivai dalyvauja ir NATO misijose Baltijos jūroje. Mūsų pajėgumai yra tokie, kokie yra. Mes labiau orientuojamės į žmogiškuosius pajėgumus – iki 40 karių. Bet kariai turi ir bepilotes valdymo sistemas, povandenines valdymo sistemas, antidronines sistemas. Visa įranga, kuri yra reikalinga misijai saugiai įgyvendinti, bus pasitelkta“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras.
Kaip skelbta, Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl siūlymo siųsti Lietuvos karius į karius į jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje.
Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje.
Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.
Dokumentą Seimas svarsto skubos tvarka.
Savo ruožtu Prezidentūra praėjusį penktadienį pranešė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda sulaukė atsakymo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui siųstą laišką. Jame Baltųjų rūmų šeimininkas dėkojo Lietuvai už jos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.
Sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę.
Tiesa, šalies vadovas tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)