Kaunas po susitikimo su Kapčiamiesčio bendruomene: visuomenė įvertins, ar atsakėme į klausimus

Vilnius, sausio 9 d. (ELTA).

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nelinkęs vertinti, ar susitikimo su Kapčiamiesčio bendruomene metu atsakė į gyventojams kilusius klausimus dėl šiose apylinkėse planuojamo steigti brigados dydžio poligono. Vis tik, ministras sako esąs pasiryžęs ir toliau kalbėtis su bendruomene, jei to prireiktų. 

„Niekas nesitikėjo, kad klausimas yra labai paprastas ar labai lengvas. Atvažiavome kalbėtis, atvažiuosime tiek, kiek reikia, ir kalbėsime, atsakinėsime tiek, kiek klausimų bus“, – po susitikimo su Lazdijų rajono bendruomene teigė R. Kaunas. 

„Manau, ne man vertinti, ar atsakėme į visus klausimus, vertins visuomenė. Buvo transliacija, daug bus vis tiek informacijos raštu. Manau, visuomenė įvertins, ar gavo, ir ypatingai šio krašto gyventojai (įvertins – ELTA), ar gavo atsakymus, ar reikia papildomų. Jeigu reikia papildomų, atsakinėsime toliau“, – tęsė jis. 

Ministras pažymi, kad galutinį sprendimą dėl poligono priims Seimas. 

„Galutinį sprendimą priima Lietuvos Respublikos Seimas. Tai diskusijų bus daug dar ir pačiame Seime, tai atsakyti į šį  klausimą nesu nei įgaliotas, nei galiu, nes Seimas atsakys į šitą klausimą“, – sakė R. Kaunas. 

Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė: atsakymų taip ir nesulaukėme

Savo ruožtu Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė teigia, kad susitikimo metu vis tik nebuvo atsakyta į gyventojams kilusius klausimus. 

„Mes buvome kalbėję su viceministru apie tai, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo Kapčiamiesčio teritorija pasirinkta galimam poligono steigimui. Jie minėjo, kad bus pateikta lentelė, kriterijai, kitos teritorijos įvardintos, bet į šį klausimą nebuvo atsakyta“, –  Eltai sakė R. Karauskienė.

„Mūsų bendruomenė pasisako prieš poligoną Kapčiamiestyje. (…) Išvis, ar Lietuvai reikia dešimto poligono? Mes į šiuos klausimus atsakymų taip ir nesulaukėme, to pagrindimo, ar reikia. (…) Mes, kaip bendruomenė, savo klausimus pateikėme raštu, tai ir atsakymų lauksime raštu“, – teigė ji.

Kiek anksčiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, kad poligonas būtų padalintas į dvi funkcines dalis. Į visą numatomą teritoriją patenka 90 sodybų – 13 iš jų priklausytų karinio šaudymo zonai, todėl gyventojai būtų iškeldinami. Likusių 77 sodybų savininkai galėtų nuspręst, ar pasilikti, ar išsikelti. Pastaruoju atveju, gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.

Bendruomenės pirmininkės teigimu, ministerija, gruodį nurodžiusi, kad tektų išsikraustyti visiems poligono teritorijos gyventojams, šiandien elgiasi neatsakingai. Ji sako esą miestelio bendruomenė tris savaites buvo palikta nežinomybėje.

„Ką mes tik naujo sužinojome, kad prieš pat šventes buvo pateiktas žemėlapis vienoks, kad reikės visiems išsikraustyti iš tos teritorijos – šiandien dienai matome, kad žemėlapis jau pasikeitęs. Jau tik viena pusė poligono, 13 sodybų turės išsikelti, kitos ne“, – sakė ji. 

„Man atrodo, kad yra tikrai neatsakinga, kai tokia kaip Krašto apsaugos ministerija yra taip nepasiruošusi pateikti žmonėms tokius žemėlapius. Žmonės tris savaites buvo palikti nežinomybėje, tada situacija pasikeičia, bet nežinau, ar ji geresnė, ar blogesnė, kad žmonės paliekami mokomojoje teritorijoje gyventi“, – komentavo R. Karauskienė.

Jos manymu, sodybų, patenkančių į numatytą mokomąją zoną, savininkams gali būti sudėtinga nuspręsti, ar išsikelti, ar pasilikti poligono teritorijoje.

„Man atrodo, išvis sudėtingas klausimas dabar bus tiems žmonėms, kurie lieka toje geltonojoje zonoje, kur jie galės gyventi. Nežinau, ar ten bus įmanoma gyventi, sunku pasakyti“, – teigė R. Karauskienė.

ELTA primena, kad gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę. 

Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės. Vis dėlto, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai tokiam VGT sprendimui nepritaria. 

Spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.