Kasčiūnas sako, kad remtų Benkunsko sprendimą kandidatuoti į Vilniaus merus antrai kadencijai
Politika Rinkimai Politinės partijos Savivalda Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Laurynas Kasčiūnas Valdas Benkunskas
Vilnius, rugsėjo 5 d. (ELTA).
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad remtų Valdo Benkunsko kandidatūrą į Vilniaus merus antrai kadencijai, jei pastarasis nuspręstų kandidatuoti.
„Aš tikrai remčiau jo sprendimą kandidatuoti antrai kadencijai. Tikrai tikiu, kad jis turi daug galimybių, vėl paprašyti pasitikėjimo“, – žurnalistams šeštadienį teigė konservatorių lyderis.
Pasak L. Kasčiūno, į sostinės merus keliamas TS-LKD kandidatas turėtų paaiškėti spalį.
Kai kurios politinės partijos jau anksčiau paskelbė apie savo deleguojamus narius į Vilniaus miesto merus. Liberalų sąjūdis kelia Simono Gentvilo kandidatūrą, Laisvės partija – dabartinį sostinės vicemerą, partijos pirmininką Vytautą Mitalą, Nacionalinis susivienijimas – šios politinės jėgos lyderį Vytautą Sinicą.
Į Vilniaus miesto mero postą kaip nepartinis politikas pranešė kandidatuosiantis ir Artūras Zuokas. Šiam tikslui jis steigs naują komitetą „Vilnius gali“.
Apie sprendimą siekti mero posto taip pat yra pranešęs Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Dabartinis Vilniaus miesto meras konservatorius V. Benkunskas kol kas nėra atskleidęs, ar žada siekti dar vienos kadencijos.
Nori aplenkti socialdemokratus
TS-LKD lyderis pabrėžė, jog jo vadovaujamos politinės jėgos tikslas artėjančiuose savivaldos rinkimuose aplenkti socialdemokratus pagal už partijų sąrašus atiduotus balsus. Taip pat – sumažinti atotrūkį tarp socdemų pagal tarybos narių skaičių.
„Mes 2023 metais esame pralaimėję socialdemokratams 20 tūkst. balsų. Tikimės būti pirmoje vietoje, čia yra pagrindinis rodiklis. Kitaip tariant, už sąrašus atiduotus balsus norime būti pirmoje vietoje. Dabar esame antroje, atsilikdami nuo socialdemokratų“, – sakė jis.
„Kalbant apie tarybos narių skaičių, tai situacija dabar yra tokia: socialdemokratai 2023 metais laimėjo 370 mandatų per visą Lietuvą, mes turime 240. Aš net neabejoju, kad skirtumas sumažės“, – akcentavo Seimo narys.
Kartu konservatorių pirmininkas pažymėjo, kad partija nėra itin stipri regionuose, todėl siekiant mažinti atotrūkį prireiks pastangų.
„Mes suprantame, kad nesame tradiciškai stipri regioninė partija. Dėl to reikia labai daug padaryti darbo, kad mes kai kur regionuose atgautume jėgas arba sukurtume tokią jėgą, kad galėtume konkuruoti dėl mero posto. Ir žinote, kai merai įsitvirtina, jie turi labai daug pranašumų perrinkimui. Tai mes čia turime realistinį požiūrį, bet (…) visko būna“, – tvirtino jis.
Birželį TS-LKD patvirtino 13 kandidatų į merus, praėjusį šeštadienį – dar 17.
ELTA primena, kad Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų pavasarį.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Vyriausybė nepritaria Seimo nario liberalo Simono Kairio siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios numato atleisti dvarus nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Vyriausybė tvirtina, kad lengvatą gali nustatyti pačios savivaldybės, o atleidimas nuo šio mokesčio mažintų valstybės biudžeto pajamas.
Ankstesnėje Seimo sesijoje buvo pritarta pataisoms, siūlančioms atleisti dvarus nuo nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau dabar šios pataisos bus svarstomos Seimo Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose.arrow_forward
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija patvirtino 2027 metų savivaldos rinkimų programą, kurioje numatoma vietos gyventojams pristatyti po penkis konkrečius įsipareigojimus.
Programoje išskiriami dešimt bazinių savivaldos principų ir partijos įsipareigojimų modelis, kurį kiekvienas TS-LKD vietos skyrius pristatys su aiškiais terminais, biudžetu bei asmenine atsakomybe.
Partija programoje teigia įsipareigojanti didinti parengtų priedangų skaičių, kurti „vietos atsparumo centrus“, užtikrinti vietą darželyje kiekvienam vaikui ir plėsti visos dienos mokyklų tinklą.arrow_forward
Seimo narys Arvydas Anušauskas siūlo patobulinti Dokumentų ir archyvų įstatymo pataisas, siekiant įtvirtinti dalinį KGB archyvų prieinamumą. Pagal naują projektą, saugotina tik ta dalis dokumento, kuri yra teisėtai ribojama, o likusi dalis turi būti prieinama. Pataisos tikslas - užtikrinti, jog istorinis dokumentas nebūtų neprieinamas dėl vienos įstatymų saugomos eilutės.arrow_forward