Kasčiūnas ragina atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos
Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA).
Konservatorių lyderis, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia matantis poreikių atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos. Anot jo, tai turėtų būti ne formalus dokumento pasirašymas, o reali diskusija tarp parlamentinių partijų.
„Aš jau nuo praeitų metų rudens kalu į galvą visiems, kalbu ir su premjere: pasidarome naują partijų susitarimą dėl gynybos. Tai ne tik susitarimas, kad mes parašome tekstą ir pasirašome naują popierių. Bet tai yra galimybė susėsti visoms parlamentinėms partijoms su galbūt prezidento dalyvavimu ir jo moderavimu, ir dėti idėjas ant stalo ir susitarti, kaip mes organizuosime mūsų valstybės gynybą vienu ar kitu atveju“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas.
„Tą reikia daryti“, – tikino jis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau teigė nematantis poreikio atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Politikas tvirtino daugiau prasmės įžvelgiantis diskusijose apie konkrečius sprendimus nacionalinio saugumo klausimais.
Apie poreikį atnaujinti tokį susitarimą pernai yra užsiminusi ir premjerė Inga Ruginienė.
„Aš tikrai norėčiau, kad šiuo klausimu turėtume absoliučiai vieningą nuomonę, nes, kiek teko diskutuoti, tai visos partijos supranta šio klausimo svarbą“, – anksčiau teigė ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepos mėnesį. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas galios iki 2030 metų.
Šios kadencijos pradžioje buvo diskutuota apie poreikį atnaujinti gynybos susitarimą, visgi galiausiai idėja įstrigo.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja Europos vyriausybes nesiimti laikinų priemonių, kaip kuro mokesčių mažinimas, kadangi tai yra neefektyvu ir neteisingai orientuota.
Fondas teigia, kad toks veiksmas naudingesnis didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir silpnina paskatas mažinti vartojimą ar investuoti į alternatyvas.
Per 2022 m. krizę, kurią sukėlė karas Ukrainoje, Europos šalių vyriausybės energetikos pagalbos paketams išleido vidutiniškai 2,5 proc. BVP, tačiau TVF teigia, kad daugiau kaip du trečdaliai šių paramos išlaidų nebuvo tikslinės.arrow_forward
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tiria neseniai Zaporižios atominėje elektrinėje įvykusį išorinio elektros energijos tiekimo nutraukimą.
Tai buvo antrasis tiekimo nutraukimas per mažiau nei savaitę ir 14-as per visą karą, teigia TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.
Agentūra pažymi, kad tokie pakartotiniai pertrūkiai rodo "tebesitęsiantčią pavojingą branduolinės saugos padėtį" šiame objekte.arrow_forward