Kalėjimų tarnyba nesutinka, kad Šiaulių kalėjimo projektas buvo sužlugdytas

Vilnius, birželio 12 d. (ELTA).

Apeliaciniam teismui nutraukus beveik 57 mln. eurų vertės viešąjį pirkimą dėl Šiaulių kalėjimo statybų, Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) visgi mano, jog pirkimas buvo atliktas kvalifikuotai. LKT taip pat skeptiškai vertina teisingumo ministro Rimanto Mockaus teiginius, kad Šiaulių kalėjimo projektas buvo sužlugdytas.

„Pirmiausia, turime konstatuoti, kad Šiaulių kalėjimo privataus partnerio viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projekto pirkimas buvo surengtas ir užbaigtas, paskelbus laimėtoją, todėl keista girdėti vertinimus, kuriuose skamba „žlugusio projekto“ sąvoka. Pirkimo nelaimėję dalyviai apskundė jo rezultatus, tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismai pavirtino procesą buvus skaidrų ir teisingą leidžia teigti, kad pirkimas buvo atliktas kvalifikuotai ir paisant visų įstatymų, tvarkų ir taisyklių“, – teigiama LKT atsakyme Eltai. 

Taip tarnyba reagavo į teisingumo ministro R. Mockaus pareiškimus, jog Apeliaciniam teismui nutraukus Šiaulių kalėjimo statybų viešąjį pirkimą, šis projektas buvo sužlugdytas ir dėl to atsakomybę turėtų prisiimti LKT.

LKT, vertindama minėtą teismo sprendimą, nurodė, kad ši nutarimi sukuriamas naujas precedentas. Tarnyba tvirtino neatmetanti galimybę minėtą sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Apeliacinio teismo sprendimą Lietuvos kalėjimų tarnyba vertina kaip naują precedentą, vertinimą, išeinantį iš konkretaus projekto ribų, nes tiek savo struktūra, tiek vertinimo kriterijais pirkimas praktiškai niekuo nesiskyrė nuo panašių PPP projektų, įgyvendinamų Lietuvoje. Be to, birželio 2 dienos teismo sprendimas, nors įsiteisėja iš karto, neatima iš Lietuvos kalėjimų tarnybos galimybės teikti skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl procesai nėra užbaigti. Juolab, kad vykdant pirkimo procedūras buvo vadovautasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotomis nuostatomis“, – teigiama LKT atsakyme Eltai.

Tarnybos vertinimu, tai, kad viešojo pirkimo nelaimėję tiekėjai ginčija institucijų sprendimus, dar nereiškia, jog LKT veiksmai buvo netinkami. 

Tarnyba pabrėžė, kad siekdama, jog pirkimas vyktų skaidriai, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą bei Teisingumo ministeriją dėl atstovų delegavimo į pirkimo komisiją stebėti vykdomo pirkimo procedūrų eigą. Anot LKT, komisijos sudėtyje taip pat dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros (CVPA) ekspertai, Finansų ministerija teikė išvadą dėl pirkimo sutarties sąlygų.

„Svarbu pažymėti, kad už pirkimo sąlygų rengimą nėra atsakingas vienas konkretus asmuo, tai yra bendro darbo kartu su CPVA rezultatas. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas numato atsakomybės klausimus, o dėl pažeidimų viešųjų pirkimų procese paprastai sprendžia Viešųjų pirkimų tarnyba. Pastaroji dalyvavo pirkimo posėdžiuose, o taip pat vykdomose bylose pateikė išvadą, tačiau Pirkimo sąlygų neteisėtumo nekonstatavo“, – nurodoma LKT atsakyme. 

LKT nurodo, kad viešojo pirkimo dokumentai rengti, atsižvelgiant į gerąją panašių projektų, buvo sudarytos galimybės pirkimo dalyviams išgryninti visus pasiūlymų techninius sprendinius.

Tarnyba kartojo kritiškai vertinanti Apeliacinio teismo sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą dėl Šiaulių kalėjimo. 

„Lietuvos apeliacinis teismas savarankiškai praplėtė bylos ribas, o tai nėra įprasta viešųjų pirkimų bylų proceso dalis, tokie sprendimai yra priimami itin retais atvejais, kai nustatomas akivaizdus pažeidimas, nors šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas pažeidimo netgi nemėgino įrodyti“, – teigiama LKT komentare. 

„Lietuvos kalėjimų tarnyba nesutinka, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos“, – akcentuoja tarnyba.

Ministro kritika LKT vadovybei 

Apeliaciniam teismui nutraukus viešąjį pirkimą dėl Šiaulių kalėjimo statybų, teisingumo ministras R. Mockus tvirtino, kad sužlugo strateginis projektas ir dėl to atsakomybę turi prisiimti LKT vadovybė.

„Apeliacinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad Kalėjimų tanyba, organizuodama viešąjį pirkimą, pažeidė ir nesilaikė pagrindinių viešuosiuose pirkimuose taikomų ir privalomų teisės principų. Ir teismas kalba apie pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teisine prasme tai yra labai svarbu. 

Taip pat teismas konstatavo, kad Kalėjimų tarnybos sukurta konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energetinio naudingumo kriterijus, yra subjektyvi ir nėra pagrįsta jokia ekonominė nauda, todėl yra neteisėta“, – praėjusią savaitę Eltai kalbėjo R. Mockus.

Pasak ministro, dėl esą sužlugusio strateginio projekto atsakomybę turi prisiimti kanclerė Ligita Valalytė ir tarnybos direktorius Mindaugas Kairys. 

„Noriu pabrėžti, kad bus reikalaujama Kalėjimų tarnybos vadovybės ir konkrečiai kanclerės L. Valalytės, kuri tiesiogiai atsakinga už Šiaulių kalėjimo projekto viešųjų pirkimų organizavimą, atsakomybės dėl neprofesionaliai ir neatsakingai vykdytų pareigų ir vykdomo pirkimo, kuri teismo buvo įvardytas ir pripažintas neteisėtu.

Taip pat noriu pabrėžti, kad dabartinė Kalėjimų tarnybos vadovybė dėl nekompetencijos ir tarnybinio aplaidumo sužlugdė strateginį projektą ir taip buvo padaryta didelė žala valstybei. Tiesą sakant, aš, kaip ministras, apgailestauju, kad dėl Kalėjimų tarnybos vadovų nekompetencijos yra sužlugdytas labai svarbus Lietuvai projektas“, – pabrėžė R. Mockus. 

Ministras minėjo, kad konkrečiai LKT vadovo M. Kairio atžvilgiu šiuo metu jau vykdomi trys tyrimai, kurie susiję su profesinių sąjungų skundais apie galimą piktnaudžiavimą, neūkiškumą. 

Teismas nutraukė viešąjį pirkimą

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas birželio 2 d. nutraukė beveik 57 mln. eurų vertės viešąjį konkursą dėl Šiaulių rajone planuojamo statyti naujo kalėjimo.

Toks sprendimas priimtas, išnagrinėjus konkurso nelaimėjusios pirkimo dalyvės – ieškovės bendrovės „DG VPP vystymas“ – apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje pagal šios bendrovės ieškinį perkančiajai organizacijai LKT.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygose nustatytas kriterijaus „Energinis naudingumas“, vertinimo tvarka neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, yra nepagrįsta ekonomine nauda ir dėl to yra neteisėta.

Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija vertins konkretų fizikinį dydį, tačiau faktiškai buvo vertinamas tiekėjo pateiktų skaičiavimų ir sprendinių įgyvendinamumas, nors dokumentuose nebuvo nustatyta, kaip bus vertinama, kokius duomenis tiekėjas turi pateikti ir koks turi būti šių duomenų tikslumas.

„Pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijaus vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklauso nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio (pasirinktos skaičiavimo metodikos), perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka viešųjų pirkimų reglamentavime įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų“, – pažymėjo teismo teisėjų kolegija.

Tai, kad tiekėjai ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti minėtą kriterijų, patvirtina ir tarp LKT  bei kitų konkurso dalyvių (bendrovės „Būsto projektai SPV“ ir bendrovės „Amberola“) kilę ginčai dėl pasiūlymų vertinimo pagal šį kriterijų ir (ar) pirkimo nutraukimo.

Byloje konstatuota, kad, pripažinus ekonominio naudingumo kriterijų ir jo vertinimo tvarką neteisėtais ir nesant duomenų apie su konkurso laimėtoja bendrovė „Spi 1“ sudarytą pirkimo sutartį, nėra kliūčių nutraukti pirkimo procedūras.

„Sprendimas nutraukti pirkimo procedūras leis užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir suteiks galimybę visiems tiekėjams, galintiems įvykdyti pirkimo sutartį, dalyvauti pirkime“, – nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo sprendime.

Šis teismo sprendimas civilinėje byloje įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.