Vilnius, balandžio 2 d. (ELTA).
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Vladimiro Putino planai šiemet į karo tarnybą pakviesti 160 tūkst. jaunuolių siunčia NATO aljansui žinią, kad Rusijos karo mašina nesustos.
„Tai sako, kad Rusijos karo mašina nesustos. Tie, kurie įsivaizduoja, kad pasiekę paliaubas arba taikos susitarimą mes galėsime grįžti į kažkokią prieš 2022 metus buvusią būklę, gyvena iliuzijose, nes to nebus“, – trečiadienį LRT televizijai kalbėjo K. Budrys.
Ministro teigimu, siekdamos nuo Rusijos agresijos apsaugoti savo teritorijas ,Aljanso šalys turi kuo greičiau sutarti dėl gynybos ir atgrasymo priemonių stiprinimo.
„Rusijos karo mašina ir toliau bus auginama, ji bus nukreipta pagrindine Vakarų strategine kryptimi, užpildant tas bazes, kurios dabar buvo paliktos, nes kariai ir technika yra Ukrainoje. Tai yra stipri žinia ir NATO. Mūsų gynyba ir atgrasymas turi būti greitinami ir stiprinami“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Rusijos prezidentas V. Putinas įsakė iki liepos 15 d. pašaukti 160 tūkst. karių – kur kas daugiau nei anksčiau, Maskvai siekiant padidinti savo armiją.
Kremlius ir Gynybos ministerija teigia, kad jie nėra siunčiami į mūšį ir kad šaukimai neturi nieko bendra su karu Ukrainoje.
2024 m. jų buvo pašaukta 150 tūkst., o 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, – 134 500.
Tradiciškai Rusijoje karo prievolininkai, 18–30 metų vyrai, šaukiami pavasarį ir rudenį. 2023 m. V. Putinas padidino viršutinę amžiaus ribą nuo 27 metų. Pagal V. Putino įsaką pavasario šaukimai vyks nuo balandžio 1 d. iki liepos 15 dienos.
Nepaisant pažado, kad šauktiniai nebus siunčiami į frontą, 2022 m. Rusija pasitelkė puolimui Ukrainoje daugiau nei 300 tūkst. „rezervistų“. Tai buvo vadinama „daline mobilizacija“ ir paskatino šimtus tūkstančių vyrų pabėgti iš šalies, kad išvengtų karinės tarnybos.
person Karolina Konopackienė (ELTA)