K. Budrys: Lietuva aktyviai remia tarptautines pastangas spausti Iraną

Vilnius, liepos 1 d. (ELTA).

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva ir toliau rems Izraelio daromą spaudimą Iranui, siekiant apsisaugoti nuo galimos branduolinės grėsmės. 

„Iranas kėlė ir tebekelia egsitencines grėsmes Izraeliui. Irano branduolinė programa yra pavojus visam pasauliui, ir mes turime visas priežastis remti visas pastangas ją nutraukti, kad pasaulis būtų saugesnis ir stabilesnis“, – po antradienį Vilniuje vykusio susitikimo su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru kalbėjo K. Budrys. 

„Negalime leisti, kad kas nors kėsintųsi į mums draugiškos, demokratinės valstybės – Izraelio – teisę egzistuoti. Dėl to dabartinėje situacijoje Lietuva aktyviai remia tarptautines pastangas spausti Iraną taikyti kitas priemones, kad jis sutiktų su tarptautinės bendruomenės keliamomis sąlygomis dėl visiško branduolinės programos atsisakymo, dėl tarptautinių inspektorių įsileidimo į objektus ir to užtvirtinimo įsipareigojimais“, – tikino jis. 

G. Saaras: Irano branduolinė programa buvo grėsmė Europos ir pasaulio tvarkai

Panašios pozicijos laikosi ir Izraelio diplomatijos vadovas. Pasak G. Saaro, jei ne jo atstovaujamos šalies veiksmai prieš Iraną, atakos prieš šios valstybės branduolinės programos objektus – grėsmės akivaizdoje atsidurtų ne tik pats Izraelis, bet ir visa Europos Sąjunga (ES).

„Izraelio operacija „Kylantis liūtas“, nukeipta į Irano gyvatės galvą, ir kiti veiksmai (…) tiesiogiai ir reikšmingai prisideda prie ES saugumo. Mūsų operacija buvo didžiulė sėkmė. Irano branduolinė programa buvo didžiulė grėsmė regiono stabilumui ir Europos bei pasaulio tvarkai“, – po Vilniuje vykusio susitikimo su K. Budriu kalbėjo Izraelio ministras. 

„Branduolinis Iranas neišvengiamai būtų lėmęs branduolinį ginklavimąsi Artimuosiuose Rytuose, o taip pat ir šių pavojingų ginklų patekimo į teroristines organizacijas grėsmę. Izraelio veiksmai kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) nusiuntė Irano režimo branduolines ambicijas daug metų į praeitį“, – akcentavo G. Saaras.

ELTA primena, kad birželio 13 d. Izraelis užpuolė Iraną, bombarduodamas visoje šalyje esančius taikinius. Vyriausybė tokius veiksmus teisino prieštaringai vertinama Irano branduoline programa ir įtarimais, kad islamistai planuoja pasigaminti branduolinę bombą.

Iranas tokius kaltinimus neigia, o į Izraelio antskrydžius atsakė raketų ir nepilotuojamųjų orlaivių atakomis.

Po 12 dienų trukusio karo, per kurį JAV ant svarbiausio Irano branduolinio objekto numetė galingiausias savo turimas įprastines bombas, šiuo metu galioja paliaubos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs, kad „tikrai“ svarstytų dar kartą bombarduoti Iraną, jei pastarasis sodrintų uraną iki aukštesnio lygio.