K. Budrys: Hagoje susitarti dėl 3,5 proc. BVP gynybai NATO šalims būtų neblogas postūmis

Vilnius, birželio 11 d. (ELTA).

Artėjant birželį Nyderlanduose vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jo metu susitarti dėl 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kartelės gynybos finansavimui aljanso narėms būtų „neblogas postūmis į priekį“.

„Kalbant apie patį (Hagos – ELTA) viršūnių susitikimą – taip, tikėtina, kad bus išskirtas skaičius 5 proc. – 3,5 ir 1,5 proc., bet 3,5 proc. būtų tikrai jau neblogas postūmis į priekį. Priminsiu, kad ir pats NATO generalinis sekretorius minėjo skaičių 3,7 proc. Tai yra tai, ko reikia numatytiems NATO pajėgumams pasiekti, mano raginimas buvo, taip pat ir generaliniam sekretoriui, dalis to jau, matau, yra įgyvendinta, bet pradėti kalbėti apie konkrečius pajėgumus“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ trečiadienį kalbėjo K. Budrys.

Birželio pradžioje Vilniuje vykusiame šalių viršūnių susitikime „Bukarešto devintuko“ bei Šiaurės šalių lyderiai pasirašė memorandumą, kuriame įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. BVP.

„Tai, kad dabar jau kalbama, kad reikia keturis kartus daugiau oro gynybos, reikia tūkstančių tankų tam, kad mes galėtume manevrą daryti, (…) tai jau keičia patį naratyvą ir tai yra gerai. Ne apie procentus čia – apie tai, ką norim pasiekti“, – teigė ministras.

Anot jo, pietinėse Europos valstybėse vis dar vyrauja klaidingas įsivaizdavimas, kad rytinėje žemyno dalyje prasidėjęs karas jiems įtakos neturėtų – galėtų būti „lokalizuotas“.

„Jeigu čia bent kažkas pajudės, viskas eis velniop – ir organizacijos žlugs, ir valiuta žlugs, darbo vietos žlugs, ir atskiros pramonės šakos žlugs. Europa niekada nebebus tokia pati, kaip buvo“, – tikino K. Budrys.

Visgi, jo teigimu, tokios šalys kaip Ispanija ir Italija turi gynybos pajėgumus didinti ir dėl iš pietų kylančių grėsmių, investuoti į uostų apsaugą. 

„Klaidingas įsivaizdavimas, kad galėtum akcentuoti Baltijos valstybių pažeidžiamumus, neva fronto linijos pažeidžiamumus, tokiu būdu galėtum empatiją išspaudęs sprendimus sugeneruoti, (…) – ne apie tai čia yra, mes darom savo namų darbus“, – sakė ministras.

„Taip, reikia investuoti į mūsų pasienį, tas yra akivaizdu, bet jie turi tas pajėgas irgi didintis ir dėl iš pietų kylančių grėsmių. Dėl to, kad oro gynybą reikės užtikrint, dėl to, kad uostus reikės apsaugoti lygiai taip pat“, – aiškino jis.

NATO viršūnių susitikimas Hagoje vyks birželio 24–25 d. 

ELTA primena, kad Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.