K. Budrys: Baltijos jūros valstybės parengs taisykles, kaip elgtis su šešėliniais laivais

Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA).

Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) rėmuose bus parengtos taisyklės, kaip elgtis su šešėliniais laivais, sako Estijoje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Susiderinsime ir parengsime BJVT rėmuose bendrąsias taisykles, kaip elgiamasi tokiais atvejais, kai laivai nepaklūsta nurodymams arba laivai priskiriami šešėliniam laivynui ir iš viso neturi jokios vėliavos, kaip kad buvo šį kartą. Jiems neturėtų galioti tarptautinės teisės normos, kurios apsaugo jų jurisdikciją“, – penktadienį kalbėjo K. Budrys.

Ministras kalbėjo apie šią savaitę įvykusį incidentą Estijoje, kai jų ekonominiuose vandenyse buvo užfiksuotas galimai šešėlinis Rusijos laivas. Laivo įgula atsisakė vykdyti Estijos institucijų nurodymus.

„Yra daug teisinių dalykų, į kuriuos mes susikoncentruosime ir išsigryninsime. Bet tuo pačiu siunčiame žinią, kad Baltijos jūros pakrantės valstybės imasi veiksmų ir tokių veiksmų netoleruos“, – tvirtino ministras.

Pasak K. Budrio, susitikusi taryba taip pat diskutavo apie galimybę riboti šešėlinių laivų judėjimą per sąsiaurius.

„Diskutavome šiandien ir apie galimybę riboti tokių laivų judėjimą per sąsiaurius, per Danijos sąsiaurius. Tarptautinė jūrų teisė nėra visai aiški šioje situacijoje, bet, kas yra akivaizdu, – kai yra laivai be vėliavos, ta erdvė pakrantės valstybėms veikti yra platesnė“, – sakė jis.

Ministro teigimu, sankcijų sąrašo, taikomo šešėliniams laivams, išplėtimas taip pat sumažintų Rusijos galimybes naudoti laivyną.

„Dar viena iš priemonių yra susinchronizuoti visus esančius laivų sąrašus skirtinguose sankcijų sąrašuose, skirtingose jurisdikcijose. Tai – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos (ES). Turime išplėsti tą sąrašą. Po 17-o paketo dabar yra 350 laivų, mes turime užpildyti jį pilnai, kad dar labiau sumažintume Rusijos galimybes naudoti laivyną ir kelti mums grėsmę“, – tvirtino K. Budrys.

BJVT – 1992 m. Kopenhagoje įsteigtas neformalus forumas, jungiantis dešimt regiono valstybių – Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Norvegiją, Islandiją ir Vokietiją. BJVT posėdžiuose taip pat dalyvauja ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai.

Baltijos jūros valstybių užsienio reikalų ministrai kasmet tradiciškai susitinka Tarybai pirmininkaujančioje šalyje svarbiausiems regiono, saugumo ir globalios politikos klausimams aptarti. Šiuo metu Baltijos jūros valstybių tarybai pirmininkauja Estija.

ELTA primena, kad Estijos karinės jūrų pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, kuris per tarptautinius Suomijos įlankos vandenis plaukė į Primorsko uostą. Šis laivas, spėjama, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. 

Kaip teigia šaltiniai, tanklaivio įgula atsisakė vykdyti Estijos valdžios institucijų nurodymus. Visgi, iš Estijos ekonominių vandenų laivas išplaukė. Pranešama, kad reaguodami į Estijos karinių pajėgų veiksmus rusai pasiuntė savo naikintuvą – Estijos kariuomenė pranešė, jog pastarasis pažeidė šalies oro erdvę.

Užsienio reikalų ministerija Taline išsikvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir įteikė jam diplomatinę notą.

Kariuomenė pažymi, kad tai buvo pirmasis toks Rusijos įvykdytas oro erdvės pažeidimas šiais metais ir kad jis truko mažiau nei minutę.