K. Budrys apie NATO šalių pasiektą 5 proc. gynybai susitarimą: svarbu, kad išliktų disciplina

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA).

NATO narėms pasiekus susitarimą didinti finansavimą gynybai iki 5 proc., užsienio reikalų ministras sako – reikės išlaikyti discipliną, jog šis įsipareigojimas išliktų tvirtas. Ministras užsiminė, kad kai kurios valstybės jam kelia abejonių dėl pasiryžimo realiai didinti savo išlaidas ir pajėgumus.

„Šiai dienai rezultatas yra pasiektas, galime pasidžiaugti, bet labai bus svarbu, kad ir rytoj ta kontrolė ir disciplina būtų, nes tikrai ne vienas bandys išsprūsti iš tų skaičiukų, kaip kad aš jau pradedu girdėti prie stalo“, – trečiadienį Hagoje žurnalistams komentavo K. Budrys.

Pagal naująjį Aljanso įsipareigojimą, šalys skirs 3,5 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto (BVP) karinėms išlaidoms, o 1,5 proc. kitoms su gynyba susijusioms išlaidoms kaip infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir atsparumui.

Jis taip pat pridūrė, kad kyla abejonių dėl kai kurių valstybių, kurios esą galėtų manipuliuoti gynybai skiriamomis lėšomis. Anot jo, tam kelią užkirstų tik vidinė disciplina.

„Tam, kad mes padidintume tikrąsias gynybos išlaidas, kurios išvirs į pinigus ir į pajėgumus, mums reikės vidinės disciplinos. Yra šalių grupė, dėl kurios visiškai nekyla abejonių – viena yra Vokietija, kuri čia demonstruoja tikrai stiprų pasiryžimą. Yra šalių grupė, kur panašu, kad darys įvairiausius matematinius ir finansinius fokusus“, – tęsė ministras.

Vis dėlto, kokios tai valstybės, K. Budrys teigė neatskleisiantis.

ELTA primena, kad NATO sąjungininkės trečiadienį susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pritarusios JAV siūlomam išlaidų padidinimui siekiant atgrasyti Rusiją. 

Tai – didžiausias nuo Šaltojo karo laikų finansavimas Vakarų gynybos Aljanso perginklavimo programai, nerimaujant, kad Maskvos ginkluotosios pajėgos per kelerius metus gali būti pasirengusios užpulti kurią nors NATO šalį.

Pagal susitarimą „išlaidų trajektorija ir balansas“ bus peržiūrėti 2029 metais. 

Tiesa, nors naujasis išlaidų tikslas yra didžiulis iššūkis daugeliui iš 32 NATO valstybių, jam pritarta ne be pasipriešinimo. Ypač šiems planams priešinosi Ispanija, labiausiai atsiliekanti išlaidų gynybai srityje ir prieš pat NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose teigusi, kad neįsipareigos siekti naujojo tikslo, nes jis yra „ne tik nepagrįstas, bet netgi neproduktyvus“.