link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/juskaite-kalbedami-apie-gimstamumo-didinima-pamirstame-lyciu-lygybes-klausima-4583273  content_copy email

Juškaitė: kalbėdami apie gimstamumo didinimą pamirštame lyčių lygybės klausimą

Politika Žmogaus teisės Darbo rinka

Vilnius, balandžio 4 d. (ELTA).

Juškaitė Gimstamumas Lyčių Lygybė Politikams toliau ieškant būdų, kaip spręsti prastėjančią demografinę situaciją, Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė sako, kad vien finansinių paskatų didinti gimstamumui neužteks. Pasak jos, viena iš temų, apie kurias vis dar kalbama per mažai, yra lyčių lygybė. 

„Yra kultūriniai klausimai, apie kuriuos mes gerokai mažiau diskutuojame. Klausimas, jei mamai pavargusiai nuo buities darbų pasiūlysime gyventojų pajamų mokesčio lengvatą arba padidinsime vaiko pinigus, ar tai reiškia, kad jos nuomonė pasikeis? Labai geras klausimas. Galbūt kažkam tai ir bus gera paskata, bet aš manau, kad daliai žmonių tai nebus paskata, nes problemos šerdis yra visai kitur“, – laidoje „ELTA Kampas“ teigė J. Juškaitė. 

Žmogaus teisių centro vadovės teigimu, dalį moterų nuo gausesnės šeimos atbaido neproporcingas buities darbų pasiskirstymas, lemiantis pervargimą.

„Jeigu jūs paklausite vidutinės, Vilniuje gyvenančios mamos, kuri turi vieną vaiką ir svarsto, ar turėti antrą arba trečią vaiką, nemažai jų pasakys: „Aš taip esu užsiknisusi buityje, kad antro vaiko turėjimas reiškia, kad aš tiesiog akių nepakelsiu ir negalėsiu išvis niekur išeiti.“ Tas darbų buityje nepasiskirstymas tikrai dalį moterų, nesakau, kad visas, atbaido“, – kalbėjo J. Juškaitė.

Pernai pagal Lyčių lygybės indeksą Lietuva surinko 60,9 balo iš 100 galimų ir užėmė 14 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) narių. 

Duomenys rodo, kad daugiau nei pusė – 60 proc. moterų kasdien užsiima namų ruošos darbais, kai tarp vyrų tokią veiklą kasdien atlieka tik 33 proc. Be to, 37 proc. moterų kasdien daugiau nei penkias valandas skiria vaikų iki 11 metų priežiūrai. 

J. Juškaitė atkreipia dėmesį, kad šalyse, kuriose derinamos darbo ir šeimos galimybės bei skatinama lyčių lygybė, gimstamumo rodikliai yra aukštesni.

„Reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kaip keisti normas. Jeigu mes žiūrime į Europos lyčių lygybės indeksą, tai Lietuvoje ta vadinamoji rūpesčio arba buities sritis yra ta, kurioje yra vienas didžiausių atotrūkių“, – pabrėžė ji. 

„Jeigu mes žiūrime į progresyvesnes valstybes, pavyzdžiui, į Skandinavijos valstybes, kuriose yra daugiau darbo ir karjeros derinimo galimybių, daugiau lyčių lygybės – mes matome, kad (gimstamumo – ELTA) skaičius aukštesnis (…). Todėl ir sakau, kad reikėtų žiūrėti ne tik į pinigines išmokas ir paskatinimą, bet ir į kultūrinių normų kaitą “, – kalbėjo J. Juškaitė. 

Be to, Žmogaus teisių centro vadovės manymu, būtina normalizuoti tėčių dalyvavimą vaiko priežiūroje, vertinti jų įsitraukimą į šeimos rūpesčius kaip natūralų ir priimtiną elgesį. 

„Mano pasiūlymas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms suinteresuotoms šalims atsisėsti ir galvoti, kaip keisti visuomenės normas – jos tikrai nepasikeis per dieną, ar dvi. Taip pat, kaip normalizuoti tėčių išėjimą į vaiko priežiūros atostogas ir kad kiti gyventojai nepribėgtų prie tėčių ir neklaustų, kas nutiko mamai, kad tu stumdai vėžimėlį. Taip pat normalizuoti tų vyrų, kurie skiria savo šeimai laiko ir noro, elgesį. Tą elgesį laikyti, kaip galimu, priimtinu ir visiškai normaliu mūsų visuomenėje“, – teigė ji. 

2027–2028-uosius skelbia Šeimos metais

Praėjusią savaitę vykusiame ministrų kabineto pasitarime pritarta premjerės Ingos Ruginienės siūlymui 2027–2028-uosius skelbti Šeimos metais. Anot ministrės pirmininkės, ilgą laiką šalies gimstamumo klausimai buvo ignoruojami arba spręsti fragmentiškai. Todėl, jos teigimu, demografijos stiprinimas yra viena iš „horizontalių“ šios srities politikos priemonių.

Vyriausybės pasitarime buvo pristatytos ir aštuonių ministerijų demografijos krizei spręsti siūlomos priemonės. Jų įgyvendinimo planą ministerijos turės pateikti iki rudens. 

Aplinkos ministerija ketina didinti būsto pasiūlą ir prieinamumą jaunoms šeimoms, ypač regionuose, tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) – peržiūrėti motinystės išmokų ir vaiko priežiūros atostogų tvarką, įvesti nemokamą 3–4 klasių vaikų maitinimą – atitinkamai nuo 2027 ir 2028 m.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina didinti pagalbinio apvaisinimo priemonių prieinamumą, diegti pozityvios tėvystės programas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) planuoja „vieno langelio“ sistemos plėtrą į Lietuvą iš emigracijos norintiems grįžti šalies piliečiams, taip pat vystyti „į valstybės prioritetus orientuotą“ migracijos politiką. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) numato didinti lėšas švietimo pagalbai, formaliajam bei neformaliajam švietimui.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) numato talentų pritraukimo ir skatinimo iniciatyvas, Užsienio reikalų ministerija (URM) – stiprinti grįžtamąją migraciją ir stiprinti ryšius su diaspora.

Teisingumo ministerija planuoja imtis poveikio demografijai vertinimo teisėkūros procese.

Prezidentas Gitanas Nausėda demografinę situaciją šalyje yra pavadinęs „tiksinčia bomba“ ir ragino valdžios atstovus imtis priemonių. Šalies vadovas ir pats siūlo iniciatyvas problemai spręsti. 

Viena iš G. Nausėdos siūlomų iniciatyvų – nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas daugiavaikiams tėvams. 

Tarp kitų siūlymų – darbo užmokesčio atskaitymų taikymas mokant pelno mokestį darbdaviams, įdarbinantiems daugiavaikius tėvus.

person Liudmila Petrakova (ELTA)