Jurbarko savivaldybės galimos korupcijos byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

Vilnius, birželio 30 d. (ELTA).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmadienį panaikino apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį vadinamojoje Jurbarko rajono savivaldybės galimos korupcijos byloje ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kaip teigiama LAT pranešime spaudai, kasacinis teismas šį sprendimą priėmė, nutaręs, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pažeisti įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, o išteisinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant jo turiniui keliamus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. šioje byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nuteisė keturis Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojus, du privataus juridinio asmens darbuotojus, o techninę statybos darbų priežiūrą atliekantį asmenį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Šis teismas nustatė, kad asmenys tyčia suklastojo tikrus dokumentus, imituojančius tai, kad yra atlikta 232 000 eurų vertės mokyklos aikštyno atnaujinimo darbų, ir minėtus dokumentus pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ši Jurbarko rajono savivaldybei išmokėjo 232 000 eurų dotaciją. 

Dotacija buvo pervesta juridiniam asmeniui, su kuriuo buvo pasirašyta rangos sutartis dėl mokyklos aikštyno atnaujinimo darbų, tačiau juridinis asmuo darbų neatliko. Savivaldybė didžiąją dalį gautos dotacijos turėjo grąžinti ministerijai, dėl to patyrė 206 019 eurų turtinę žalą.

Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu visus baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis išteisino, tai yra Vidą Rekešienę, Darių Juodaitį, Rasą Pakštaitienę, Moniką Zarankienę, Antaną Statauską, Sigitą Bagdoną ir Paulių Alekną. Asmenys išteisinti, nes jų veiksmuose, teismo vertinimu, nebuvo tiesioginės tyčios darant nusikalstamą veiką. Šis teismas nurodė, kad nė vienas iš baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų nežinojo ir nesuprato, jog dokumentuose nurodyti darbai neatlikti, taip pat jis kritikavo ydingą didelių projektų finansavimo praktiką, dokumentų pasirašymą siejo ne su nusikalstamais ketinimais, o su projekto tęstinumu ir sėkmingu įgyvendinimu ateityje.

LAT teisėjų kolegija nustatė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl dokumentų klastojimo yra prieštaringos, paneigiančios viena kitą, todėl tokį argumentavimą pripažino netinkamu.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad tik tiksliai nustačius įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes, galima tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką. 

„Apeliacinės instancijos teismas, nors ir atliko įrodymų tyrimą, t. y. apklausė civilinės ieškovės atstovą, liudytojus, nuteistuosius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą asmenį, vis dėlto, spręsdamas dėl asmenų baudžiamosios atsakomybės, vertindamas įrodymus, dalį jų vertino atsietai, nesusiedamas į visumą, aiškiai nenurodė, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir nustatydamas tiesą byloje reikšmingais nelaiko kitų įrodymų, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsakė į esminius apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus“, – teigia LAT.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Byloje atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, siekdami gauti valstybės biudžeto dotaciją Naujamiesčio pagrindinės mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbams, piktnaudžiaudami savo įgaliojimais, suklastojo dokumentus, kuriuose imituojamas aikštyno atnaujinimo darbų atlikimas ir pabaigimas.