Jungtinės Karalystės galerija grąžins nacių pavogtą paveikslą žydo kolekcininko įpėdiniams

Londonas, kovo 29 d. (AFP-ELTA).

Londono galerija „Tate Britain“ grąžins Belgijos žydo meno kolekcininko proanūkiams paveikslą, nacių pavogtą iš jo namų, šeštadienį pranešė pareigūnai.

Paveikslas „Enėjas ir jo šeima bėga iš degančios Trojos“ buvo pavogtas iš Samuelio Hartveldo namų, kai jis su žmona 1940 m. gegužę pabėgo iš Antverpeno. 

Anglų tapytojo Henry Gibbso meno kūrinys yra vienas iš šimtų tūkstančių, Antrojo pasaulinio karo metais nacių pagrobtų iš žydų šeimų. Jų grąžinimas yra lėtas procesas, dažnai susijęs su teisinėmis kovomis ir sudėtingomis tarptautinėmis paieškomis. 

1654 m. aliejiniais dažais nutapyto paveikslo grąžinimą galima laikyti Jungtinės Karalystės vyriausybės sukurtos specialios komisijos tirti tokius kūrinius, atsidūrusius viešosiose Didžiosios Britanijos kolekcijose, triumfu. 

Komisija nusprendė, kad šio paveikslo „pagrobimas buvo rasinio persekiojimo veiksmas“, ir pasirūpino, kad artimiausiais mėnesiais „Enėjas“ būtų grąžintas S. Hartveldo įpėdiniams, pranešė JK vyriausybės kultūros departamentas. Perdavimo data dar nepatvirtinta, bet S. Hartveldo šeima sakė esanti „labai dėkinga“. 

„Šiuo sprendimu aiškiai pripažįstamas baisus nacių vykdytas Samuelio Hartveldo persekiojimas ir kad „akivaizdžiai pagrobtas“ paveikslas priklausė ponui Hartveldui, Belgijos žydui meno kolekcininkui ir prekiautojui“, – sakė jo įpėdiniai ir giminaičiai. 

Paveikslas vaizduoja Trojos herojų Enėją, mėginantį išgelbėti savo šeimą iš degančio miesto. Jis buvo sukurtas po Anglijos pilietinio karo, kai niokojimo ir šeimų išsiskyrimo scenos buvo gerai pažįstamos. „Tate“ nusipirko kūrinį iš Jano de Maere galerijos Briuselyje 1994 m., o S. Hartveldo įpėdinių įsteigtas fondas padavė ieškinį 2024 m. gegužę. 

S. Hartveldas išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, bet taip ir neatgavo meno kolekcijos, kurią turėjo palikti. Šeimos fondą 1986 m. įkūrė Sonia Klein, testamente minima kaip 1951 m. mirusios S. Hartveldo našlės Claros dukra. 

Daugelis nacių pavogtų meno kūrinių turėjo būti perparduoti, atiduoti aukštiems pareigūnams arba eksponuojami Fiurerio muziejuje, kurį Adolfas Hitleris planavo pastatyti savo gimtajame Linco mieste, bet taip ir nepastatė.  

Prieš pat karo pabaigą JAV išsiuntė į Europą muziejų direktorius, kuratorius ir meno ekspertus gelbėti kultūros vertybių. Jų pastangos leido greitai sugrąžinti savininkams daugelį pagrobtų kūrinių. Tačiau iš 650 tūkst. pavogtų meno vertybių iki 2009 m. dar nebuvo grąžinta maždaug 100 tūkst. kūrinių, rodo duomenys, paskelbti per tais metais Čekijoje vykusią Holokausto laikų turto konferenciją. 

Tarp šį šimtmetį sugrąžintų darbų – 2018 m. Prancūzijos grąžintas flamandų meistro Joachimo Patiniro „Nukryžiavimo triptikas“ Brombergų šeimos, kuri buvo priversta parduoti kūrinį bėgdama nuo nacių, palikuoniams. 

Tais pačiais metais vienas Berlyno muziejus pranešė oficialiai grąžinęs XV a. religinę medinę skulptūrą buvusių savininkų – nuo nacių režimo pabėgusios žydų poros – įpėdiniams. Ši gotikos brangenybė ir toliau eksponuojama muziejuje pagal susitarimą su paveldėtojais.